Kodėl mažytį? O todėl, kad tą rusišką žodį žino bemaž visi. Tik patys jauniausieji nebesupranta, ką jis reiškia. Nes rusų kalbos nebesimoko. Na, gal ir žino: intuityviai. Bet kas rusiška, tas jau ir nepatriotiška. Todėl komentaruose reikia botagėliu (liežuvėliu) paplakti.
Beje, televizija nelaukė taip ilgai, kaip „Maxima“: jau kitą dieną pareiškė, kad netoleruos. Madona – visai priešingai nei visiems patinkantis ir visus rusiškai pasiųsti galintis Selas – iškart atsiprašė. Ir istorija turėjo nueiti istorijon.
Televizija nelaukė taip ilgai, kaip „Maxima“: jau kitą dieną pareiškė, kad netoleruos. Madona – visai priešingai nei visiems patinkantis ir visus rusiškai pasiųsti galintis Selas – iškart atsiprašė.
Bet jau kitą dieną didieji šių savaičių mūsų draugai ukrainiečiai – taip pat su rusiška įtaka kovojantys – švytėjo visuose „You Tube“ variantuose: jei paieškosite, tai ir šiandien dar surasite tą įrašą iš antradienio Aukščiausios Rados. Viskas Radoje buvo ukrainietiška. Išskyrus tos Rados pirmininko V.Rybako Didijį Rusiškąjį Keiksmažodį. Netyčiom. Išsprūdo.
Atsimenat? Rusiškai taip pat netyčiom kažkada prakalbo simpatiška jau beveik nebeegzistuojančios (tik pavadinimą dar išsaugojusios) televizijos žinių vedėja. Ir tie keli necenzūruoti žodžiai prilipo prie jos ilgiems metams: kaip kažkokia ne vietoje pastatyta tvora prie vieno iš kandidatų į prezidentus.
Dar keturis ar penkis rusiškų žodelių-keiksmažodėlių pabėgimus iš burnos narvelio archyve turiu. Niekam jie, atrodo, nepakenkė ir nieko nesugadino. Gal net priešingai – kam populiarumo atnešė, kam reitingo 0,01 proc. pridėjo. Dar ministerijų bedarbiai-internautai klavišėliais paklepsėjo. Ir nusiramino. Iki kito karto.
O tas kitas kartas bus, kai vėl kokia nuobodi laida rasis. Tik angliškai joje patariu žvaigždūnams nesikeikti: poveikis – nulinis. Štai net trys tinklaraščiai parašė apie Jono Valančiūno po nesėkmės ištartą „Fucked!“ Komentarų apie žaidimą buvo. Apie „fucked“ – nulis. Nes viskas OK.
O kai Selas rusiškai (kai kas bando teisinti, kad mongoliškai) nuo scenos pakalbėjo, irgi buvo OK. Tik – truputį kitoks: su pliuso ženklu reitingui.
O dabar apie paslaptį. Šitą rašinį inspiravo vienas lietuvis vardu Jonas, kuris angliškai nelabai „įkerta“ (nes yra autoriaus amžiaus), o rusų kalbos nemėgsta (nes jonai mėgsta tik lietuvių kalbą). Dar prieš madonai užlipant sau ant padelkų, buvau gavęs jo laišką su žiauriais burbėjimais apie mūsų kalbon besibraunančias nelietuvybes visokias. Ir su pageidavimais per kokias 15 minučių apie tai papasakoti. Pažadėjau. Bet vis atidėliojau. O vakar vėl gavau Jono rašinį.
„Žinau, – rašė man tas ponas Jonas. – Kad pats dar kartais nueini į kokią televiziją. Tai nuoširdžiai padėkok tam gražiam diktoriui iš LNK. Už tai, kad daiktus ėmė vadinti ne angliškais ir ne rusiškais, o lietuviškais vardais. Ypač man patiko, kai pasakė, kad „Maximos“ apyvarpa sumažėjo.“
Man pasirodė, kad tas diktorius kalbėjo apie padidėjusią apyvarpą. Bet – kai esi tokio amžiaus – tai jau ir ne taip svarbu, kaip išgirsi. Svarbu – kad lietuviškai.
Dar 1991 metais humanitarinių mokslų daktaras – tikras lietuvis Dainius Razauskas – tą negražų rusišką žodį (na, tą, kuris prasideda nelietuviška „x“ arba „ch“, ir kurį mūsiškė madona į eterį paleido) siūlė pavadinti „skuja“. Nes, girdi, kankorėžis arba skuja yra ne kas kitas, o tikrų tikriausia spygliuočio varpa.
Tai ir sušukim, kai ant padelkų sau užsilipsim: „Ant skujos!”
Yra pasiūlymų ir peliukams, vakarais lindintiems vieno TV kanalo kampe. Tas vienas pelėkas (kuris su ūsais) labai mėgsta šnekėti apie pydarus visokius. Nelabai teisinga. Lietuviškas atitikmuo – radau viename žodyne – turėtų būti išblerbėtsubinis.
Dabar, kai garbingieji mūsų kalbininkai po daugelio aršios kovos metų pagaliau reabilitavo bintą, malką, balių ir klyną (pastarasis man visada atrodė itin lietuviškas žodis), neturėtume dar dešimtmečius laukti, kol vėl ką nors – ne visai lietuviško – r eabilituos. Patys būkime drąsesni!
Žinoma, pradžioje galime susilaukti vienos kitos bylos, jei S. narius pavadinsim dulbezda, pimpiljurgiu ar prišiktgalviu. Reikės įrodyti, kad jie tokie ir yra. Bet negi mums, lietuviams, tai sunku?
Suprantu: lietuviškai keiktis pradžioje bus sunkiau, nei rusiškai. Bet išmoksim!
Laikas pasakyti jam: „O, kad tave kurmis!“ Arba ją toli toli pasiųsti: „Eik, ir išbirbink genį!”
