Keisčiau būti jau negali: kai Savikas Šusteris įsidarbino radijo stotyje „Laisvė“, jis laisvai kalbėjo angliškai, itališkai, vokiškai ir prancūziškai. O rusiškai – palyginti silpnai. „Tai kokia gi jūsų gimtoji kalba?“ – tuomet paklausė jo redaktorius. Savos Šusterio atsakymas jus priblokš: „Lietuvių“, – atsakė redaktoriui Šusteris.
Kai Savikas Šusteris įsidarbino radijo stotyje „Laisvė“, jis laisvai kalbėjo angliškai, itališkai, vokiškai ir prancūziškai. O rusiškai – palyginti silpnai. „Tai kokia gi jūsų gimtoji kalba?“ – tuomet paklausė jo redaktorius. Savos Šusterio atsakymas jus priblokš: „Lietuvių“, – atsakė redaktoriui Šusteris.
Bet apie tai – rašinio pabaigoje.
Per pagrindinį Ukrainos TV kanalą („Pirmasis nacionalinis“) S.Šusteris penktadieniais veda pustrečios valandos laidą „Šuster LIVE“. Ir dar keturias politines laidas kitomis savaitės dienomis.
Tikriausiai nereikia aiškinti, apie ką šiandien diskutuojama Ukrainos televizijoje.
Tačiau žiūrėjau ir nepalioviau stebėtis: 90 proc. eterio laiko pats S.Šusteris tyli. Įdėmiai klauso, ir tik galvos linktelėjimu ar gestu parodo, kam dabar atėjo eilė kalbėti. Visada – net tiesiogiai į eterį išleidus veidu skarele užsidengusį teroristų bataliono vadą – išlieka ramus ir išlaikytas.
Daugelis klaidingai mano, kad žurnalisto sugebėjimai ir talentas – tai mokėjimas kalbėti. Nenauja, bet priminsiu: kalbėti išmoko motina ir universitetas. O išklausyti – reikia talento.
Paprastai šio talento trūksta politikams. Bet Šusteris moka ir to pamokyti.
Vienaip Ukraina žiūrisi, kai į ją žiūri Lietuvoje. Visai kitaip, kai tai darai Ukrainoje. Šio rašinio tikslas nėra nagrinėti politiką. Tačiau, kai pasižiūri tai, ko iš Vilniaus nesimato, norisi tuo pasidalinti. Tad keletas detalių.
S.Šusteris į vieną laidą sukvietė 50 žmonių, Ukrainoje gimusių „prie sovietų valdžios“, ir 50, gimusių nepriklausomoje Ukrainoje. Nedidelis atradimas. Bet žiūrėti ir klausyti buvo gražu.
Garsioji „eurovizininkė“ Ruslana ir netikėtas jos prašymas tiesioginiame eteryje: reikia nepamiršti 300 000 neįgaliųjų, gyvenančių Kryme. Be vandens ir be pensijų.
Sąmoningai nerašau apie sprendimus. Nes rašau tik apie televizinę dramaturgiją. Apie Borisą Nemcovą (tiesioginis prisijungimas iš Maskvos), kuris ragina nepasikliauti Europa, nes vien Vokietijos ir Rusijos metinė prekybos apyvarta – 400 mlrd. JAV dolerių.
Apie 300 mln. dolerių investicijas į šmeižikišką Rusijos televizijos kanalą „Russia Today“, skirtą pasauliui mulkinti. Apie Ukrainos armijoje nenorinčius tarnauti Ukrainos generolų vaikus. Apie V.Janukovyčiaus apsaugos vadą, kuris pabėgdamas su eksprezidentu išvežė ir Rusijai perdavė beveik visus Ukrainos kontržvalgybos sąrašus. Apie tai, kad dabar, kai rusai nori patekti į Krymą, Kerčėje prie kelto jiems tenka laukti penkias paras.
Apie visa tai savo laidose kasdien kalba Savikas Šusteris. Kanados ir Italijos pilietis, kuris yra gimęs Vilniuje. Jo tėvas Michailas kažkada žaidė Vilniaus „Spartako“ komandoje.
Apie visa tai savo laidose kasdien kalba Savikas Šusteris. Kanados ir Italijos pilietis, gimęs Vilniuje.
Jo tėvas Michailas kažkada labai seniai – po Antrojo pasaulinio karo – žaidė Vilniaus „Spartako“ (vėliau „Žalgiris“) futbolo komandoje, o vėliau tą komandą treniravo.
Savikas Šusteris Lietuvoje lankė mokyklą, studijavo mediciną, Kanadoje dirbo savo giminaičių skalbykloje, o paskui nėrė į žurnalistiką.
Jo žmona ir sūnus gyvena Prancūzijoje. Jis pats dirba Ukrainai.
Žinoma, smagiausia yra žinoti, kad jo gimtoji kalba – lietuvių. Bet Lietuvos žurnalistai, nuolat iš Ukrainos transliuojantys, to, matyt, nežino.
