Anksčiau dainavome rusiškai, dabar – angloamerikietiškai. Iškabos centrinėse gatvėse – visur su dablvė. Bet tai visai nereiškia, kad nutautėjame, ir kad lenkams šitą raidę naudoti galima.
Bet dabar – apie humorą ir šou. Šioje vietoje esame itin tautiški. Mat genialių Darbo partijos rinkėjų nejuokina nei netikri pažadai, nei visame pasaulyje garsus amerikietiškasis (o gal vis dėlto saboniškasis?) kablys: kai tortu – tiesiai į snukį.
Žinoma, už pastarąjį žodį atsiprašau: reikėtų sakyti – į veidą. Bet Lietuvoje visai neaišku, kurioje kūno vietoje tas tikrasis veidas yra. Bent jau TV pažiūrėjus – neaišku. Nes šou laidose laimi – nežinau, ar tuo džiaugtis – tikras lietuviškas, tautiškas humoras. Toks, kaip, pavyzdžiui, vėdarai.
„Dviračio šou“ laidoje prezidentės parodija šnekasi su budelio parodija. „Man nusišikt!“ – sako budelis. Prezidentės parodija į repliką nereaguoja. Vadinasi, viskas gerai, taip kalbėti galima.
„Prajuokink mane“ laidos žiūrovams bando patikti Antanas iš Širvintų: „Galiu aštuoniasdešimt kartų iš eilės išleist dujas su garsu!“. Kai laidos vedėjai bando pasitikslinti, Antanas paaiškina: „Tiek kartų iš eilės galiu papersti. O mano uošvis gali pro elektros laidus pramyžti.“
„Dviračio šou“ laidoje prezidentės parodija šnekasi su budelio parodija. „Man nusišikt!“ – sako budelis. Prezidentės parodija į repliką nereaguoja. Vadinasi, viskas gerai, taip kalbėti galima.
Komisija juokiasi, ir Antanas laimi šimtą litų. Pelninga. Beveik neabejoju, kad laidą žiūrėjęs trečiaklasis bandys Antano uošvio eksperimentą su kaimo mokyklos draugais pakartoti. O paskui apie tai parašys žinomo laikraščio penktasis puslapis.
Paulius iš Utenos televizijos žiūrovams irgi papasakojo tikrą atsitikimą: kaip Buratinas kieme rado drožlių, jų prisivalgė, bet paskui aplinką teko valyti. Nes Buratinui vidurius paleido. Juokinga. Ir buratiniškai tautiška. Nes yra Lietuvoje pilietis, televizijose Buratinu vadinamas.
„Kada grįši?“ – klausia mama sūnaus. Atsakymą griežtoji BTV žiuri įvertino 200 litų: „Jei Dievas duos – šiandien, o jei merga duos – tai rytoj!“.
Nieko labai baisaus čia neįžiūrėčiau, jei ne pasakotojo amžius: jam – daugiausia 15 metų! Jei būtų alų ragaujantis nutvertas – būtų nubaustas. O dabar – didvyris. Nes ne tik per Baltijos televiziją pasisakė, bet ir komisijos nario – garsaus lietuvių humoristo Cololo paskatintas buvo: „Ja tak juokevalsia, čto daže pilv zaskaudėl!“
Persuku į tą kanalą, kur ne humoristinės, o daug liūdnesnės ir lietuviškesnės laidos.
– Ar aš tavęs nemaudžiau, ar tavo šūdo aš nenešiau? – klausia „EK laidos reporterė“ senos senos močiutės. Toji tyliai braukia ašarą. Graudu. Bet ir toliau kalbama tik apie apie Š: „...tai va, svetimas vyras, svetimą šikną valo.“
Pastaroji laida buvo Graudžioji laida. Todėl ieškau dar vienos – linksmosios. Ir randu. „Komikų klubas“.
– Štai, šioje nuotraukoje matome tualetą, nuo kurio Lietuvoje atsirado posakis „Šikau ir tapšnojau“, – iš ekrano sako humoristė Daiva Tamulytė.
Po penkių minučių: „Tai susiję su žmogaus pasituštinimu“, – sako humoristas Artūras Orlauskas.
Dar po minutės: „Čia gi šūdsvarstyklės!“ – bando atspėti vaizdelį nuotraukoje garsusis Raimondas Šilanskas.
O pakui TV laida paaiškina, koks prietaisas ekrane demonstruojamas: „Mainais į šuns kakutį gauni nemokamą WI-FI: už kilogramą šūdų – penki megabaitai!”
Supykstu ne juokais. Ką apie mūsų šalį – pažiūrėję mūsų TV – pagalvos kokie nors garbūs Lietuvos svečiai? Bet ateina dar vienas vakaras ir dar viena TV tą svečią parodo. Jis, pasirodo (TV laida taip teigia) yra parašęs knygą „Kaip išbarškinti lietuvaitę“. Na ir kaip? Vėl visiškai tiksli Citata: „Reikia valgyti vėdarus. Ir būtinai girti, kad skanu valgyti būtų bulvę iš žarnos, kur dar neseniai šūdas buvo!“
Na, niekaip nepavyksta šou be Š! Kaip amerikonams kinas be to torto į snukį!
