Minėto fenomeno priežastis paprasta. Nors pirkėjų aktyvumas apmiręs, tačiau gamintojai, prekybininkai ir paslaugų teikėjai atsidūrė po didėjančių sąnaudų presu. Neturėdami finansinių galimybių prisiimti didesnes išlaidas, tiekėjai ir prekiautojai sąnaudų pakilimą „permeta“ galutiniam pirkėjui.
Štai 2009–aisiais vartotojų kainų infliacija sudarė apie 4 proc. per metus. Tai buvo iš esmės didesnių PVM ir akcizų pasekmė. Labiausiai 2009 m. brango būtent tos prekės ir paslaugos, kurioms didėjo mokesčiai: alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai, sveikatos priežiūros bei transporto prekės ir paslaugos.
Tuo tarpu šiemet kainų mažėjimo tendencijoms neleis įsigalėti brangstantys energijos ištekliai. Nuo 2010 m. elektros energija gyventojams pabrango maždaug 30 proc. Leidimas perskaičiuoti šiluminės energijos kainas kas mėnesį (anksčiau – kas pusmetį) taip pat veikia nepalankia vartotojams linkme, nes pasaulinės naftos ir gamtinių dujų kainos didėja ir šiemet veikiausiai nesmuks. Globalus naftos brangimas aukštyn kelia ir degalų kainas.
Nors energijos brangimas neguodžia, pinga daugelis kitų kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų. Šių metų pradžioje pigesni nei prieš metus buvo drabužiai ir avalynė, ryšių, poilsio ir kultūros paslaugos, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, namų apyvokos įranga ir baldai. Kaip bebūtų, bendrojo kainų lygio mažėjimo Lietuvai veikiausiai nepavyks užfiksuoti ir šiais metais.
