„Yra labai geras vaistas – jeigu nenori devalvuoti, tuomet sumažink išlaidas. Ir sumažink išlaidas šiandien, kad galėtum startuoti su augimu jau rytoj“, – po trečiadienį vakare vykusio Norvegijos–Lietuvos prekybos rūmų organizuoto ekonomikos forumo „Baltijos šalių ekonomikos perspektyvos 2009–2010“ BNS sakė banko finansų grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
Jos teigimu, 2010 metų biudžeto išlaidas siūloma mažinti labai nedaug. „Jeigu mes panagrinėsime biudžeto projektą, tai iš tiesų matyti, kad pajamos jau buvo numatytos gana realistiškos, tuo tarpu išlaidos visgi sumažintos labai nedaug – tai reiškia, kad mūsų pajamų skirtumas yra gerokai didesnis nei išlaidų skirtumas tarp šių ir kitų metų“, – teigė ekonomistė.
Tačiau didesnė problema, pasak J.Rojakos, yra ne deficitas, o neturėjimas sprendimo, kaip jį finansuoti. „Problema, kaip tą deficitą finansuosime. Tarptautinės reitingų agentūros Lietuvą vertina su neigiama perspektyva – yra labai didelė galimybė, kad reitingas bus sumažintas, atitinkamai didėja palūkanų normos. Praktiškai mes statome sau tokią finansinę piramidę, kurios sau leisti negalime – mes neturime mašinos, kurį spausdintų pinigus“, – sakė J.Rojaka.
„Labai svarbu numatyti ilgesnį laikotarpį – 2014, 2015 metų, kad parodytume sau ir kitoms šalims, tarptautinėms organizacijoms, kad Lietuva sugebės išbristi iš šitos skolų ir dabartinės duobės. Šiuo metu mes matome tik tokius trumparegiškus sprendimus – vienerius metus į priekį, ne daugiau. Projekcijos niekas neturi“, – vertino J.Rojaka.
Jos manymu, laukiant ekonomikos atsigavimo, reikėtų numatyti, kaip bus finansuojamos išaugusios skolos.
„Jeigu mes žinome, kad 2011–2012 metais Lietuvoje bus nežymus, bet jau augimas, reikėtų suplanuoti, kiek esant dabartinei mokesčių sistemai ar juos padidinus galima surinkti pinigų, kiek galima išleisti – kiek mes turime sumažinti išlaidas, kad mes galų gale galėtume tilpti į Mastrichto kriterijus“, – sakė J.Rojaka.
Jos manymu, tikėtis 3 proc. BVP fiskalinio, arba valdžios sektoriaus deficito 2011–aisiais esą nerealu. „Prognozuoti kitiems metams 9 proc. BVP deficitą ir šnekėti, kad 2011–aisiais sugebėsime jį sumažinti iki 3 proc. – aš, tiesą pasakius, nematau tokių galimybių. Ir būtų labai įdomu, ir ne tik smalsu, bet ir naudinga pamatyti Vyriausybės viziją šiuo atžvilgiu“ – teigė ekonomistė.
Jos teigimu, Vyriausybė turėtų užsibrėžti aiškius tikslus ir remtis Estijos pavyzdžiu.
„Estai sugebėjo sukurti tokią aurą imuniteto nuo krizės – nors bendri rodikliai pas juos irgi nėra labai geri – bet sugebėjo sukurti suvokimą užsienio šalių, kad estai iš krizės išbris ir anksčiau, ir lengviau. Tai, be jokios abejonės, daroma pokalbiuose su užsienio šalimis, su Europos Komisija ir su labai tiksliais nustatytais tikslais – mes norime euro, tarkime, 2011 ar 2012 metais, todėl mes naudojame šiandien rezervus, mes tiek ir tiek mažiname išlaidas, ir tai mums leis to tikslo pasiekti. Jeigu kažkas ir nesigautų, bet vis tiek padaryta būtų labai daug“, – tvirtino J.Rojaka.
