Šiais metais forumas vyko ne Jaltoje, bet Kijeve dėl žinomų priežasčių. Tačiau tai gerai, nes Ukrainos pareigūnai, politikai, žiniasklaidos atstovai bent neilgai, tačiau vis dėlto galėjo dalyvauti tokiame renginyje, viešai pasisakyti, pabendrauti užkulisiuose – o tai ir yra svarbiausia, taip pat per vieną valandą susitikti su daug svarbių asmenų. Jeigu forumas, kaip siūlė kai kurie žmonės, būtų perkeltas į Karpatus, į Jaremčės slidinėjimo kurortą, tai dėl prasidėjusių rinkimų į parlamentą kampanijos ir krizės šalyje, daugybės Ukrainos pareigūnų nebūtų sulaukta.
Galima drąsiai teigti, kad Regionų partija, kaip politinis ženklas, de facto nebeegzistuoja.
Vienas svarus dalykas – tarp forumo dalyvių šį kartą beveik nebuvo buvusios valdančiosios Regionų partijos atstovų. Tikriausiai organizatoriai pamanė, kad pakviesti buvusio režimo funkcionierius būtų ne visai politiškai korektiška.
Daugumos Regionų partijos veikėjų šiuo metu nėra šalyje, jie pabėgo paskui Viktorą Janukovičių, slepiasi Rusijoje, kai kuriems iškeltos baudžiamosios bylos, taip pat įvestos įvairios sankcijos.
Pasakymas, kad Regionų partija nedalyvauja rinkimuose, yra kiek netikslus. Galima drąsiai teigti, kad Regionų partija, kaip politinis ženklas, de facto nebeegzistuoja.
Vis dėlto, dalis jos buvusių narių, kurie dirbo buvusioje vyriausybėje, prezidento administracijoje, yra buvę gubernatoriai – rinkimuose dalyvaus, susibūrę į sąrašą „Opozicijos blokas“.
Be to, kita dalis dėl patekimo į valdžią kovos vienmandatėse apygardose. Į Ukrainos parlamentą 225 deputatai yra renkami iš partijų sąrašų, likę 225 vienmandatėse apygardose.
Taigi, kas svarbiausio apibendrintai buvo pasakytas forume?
Buvo išreikšta parama ir pažadėta pagalba Ukrainai. Ją pareiškė ir Europos Parlamento prezidentas Martinas Schulzas. Pagrindinė jo mintis buvo, kad negalimas karinis konflikto Rytų Ukrainoje sprendimas, o įmanoma viską sureguliuoti tik politinėmis priemonėmis. O ir visko sureguliuoti be Rusijos dalyvavimo neįmanoma, kad ir kaip būtų vertinama Rusija.
Nepaisant to, kad Europai gali nepatikti tai, kas šiuo metu vyksta Rusijoje ir kaip Maskva elgiasi tarptautinėje arenoje, tačiau derybos su šia šalimi tęsis.
Forumo pabaigoje tai pat paskelbta, kad ES ir Ukrainos asociacijos sutartis įsigalios tik po metų. O juk būtent dėl to, kad V.Janukovičius atsisakė šią sutartį pasirašyti Vilniuje lapkričio mėnesį, Kijeve ir kilo didžiuliai protestai, privedę prie režimo žlugimo. Tačiau šį kartą – jokių protestų. Net žiniasklaida to neaptaria kaip didžiulės sensacijos. Ar kas nors šiuo metu bent numano, kas bus su susitarimu, su Ukraina ir su Rusija po metų?
Visą tai A.Kwasniewskis apibendrino taip: „Nepamirškime, kad Rusijoje žodžiai gali būti skirtingi, bet muzika ta pati.“
P.Porošenka – pragmatikas. Akivaizdu, kad Kijevas šiuo metu neturi išteklių tęsti karo – nei karinėmis, nei finansinėmis, nei politinėmis priemonėmis.
Minsko paliaubų susitarimas de facto pripažino „Donecko liaudies respubliką“ ir „Luhansko liaudies respubliką“, o Asociacijos sutarties įsigaliojimas tikriausiai nukeltas ir dėl kažkokių ES susitarimų su Maskva.
Nei vienas forumo dalyvis, kalbėdamas apie Putino Rusiją, nebeturėjo iliuzijų. Forumo uždaromojoje kalboje buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis priminė Rusijos himno istoriją, pacituodamas tiek stalininės, tiek brežnevinės, tiek dabartinės versijos žodžius, kuriems skirtingomis epochomis buvo naudojama ta pati melodija.
Visa tai A.Kwasniewskis apibendrino taip: „Nepamirškime, kad Rusijoje žodžiai gali būti skirtingi, bet jos muzika ta pati.“
