Strateginis partijos taikinys?
G.Nausėdos ėjimas, į kurį noriu atkreipti dėmesį, – viešas ir nedviprasmiškas pasiūlymas atsistatydinti Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkui. „Jei premjerė šiandien nepriima šito sprendimo, ponas Dulkys, jeigu jis pripažįsta, kad jam sunkoka susitvarkyti, gali padėti premjerei. Kelias labai paprastas“ – kryptį A.Dulkiui pasiūlė prezidentas.
Tokį kelią G.Nausėda kloja jau ilgai. Norėtųsi rašyti, kad nieko asmeniška, bet atrodo, kad asmeniškumų yra bent jau nuo A.Dulkio darbo Valstybės kontrolėje laikų. Jeigu asmeniškumų ir nebūtų, COVID valdymo iššūkiai padaro Sveikatos apsaugos ministrą lengvu taikiniu.
Tiesą sakant, situacijos specifika Sveikatos ministrą padaro neišvengiamu taikiniu. Nėra abejonės, kad G.Nausėdos pirmos kadencijos vertinime liks COVID randai – ir jeigu vienas randas liudija mūšio lauko patirtį, tai pernelyg daug randų gali subjauroti visą karjerą.
O kad randų bus G.Nausėda žinojo dar prieš pirmą ėjimą: niekas ir nesitikėjo, kad abejotinos formos nacionalinės socialinės ir sveikatos apsaugos sistemos švelniai amortizuos viruso poveikį Lietuvai.
Atsakomybės spąstai
Todėl kai šviežiai paskirtas Sveikatos ministru A.Dulkys į kairę ir dešinę žadėjo 100+ veiksmų planą, vakcinacijos proveržį bei naujus vadybos principus, suveikė G.Nausėdos instinktai. Kaip ir dera nepatyrusiam žaidėjui, naujas ministras žadėjo daugiau negu galėjo objektyviai padaryti, veržėsi į priekį tuomet, kai reikėjo ramybės, o atėjus laikui kirsti – sustingdavo.
Ir G.Nausėda netruko paspęsti spąstus. Jis tautos vardu pradėjo iš Sveikatos ministro reikalauti atsakomybės už COVID valdymą ir daryti viską, kad atsakomybė už epidemijos valdymą ir padarinius būtų asocijuojama su Sveikatos ministerija visų pirma ir, antra, su Vyriausybe.
Kad G.Nausėda būtų dar akivaizdžiau atribotas nuo neigiamų COVID vibracijų, prezidentūra išmėgino skirtingus ekspertų grupių ir patarėjų formatus – visai kaip su Prezidentiniais kūčiukais, kuriuos Nausėdos dovanojo medikams: kuklus dėmesys per labai saugų atstumą.
Tačiau vos tik ex-sveikatos ministras gaus atleidimo lapelį su priežastimi „už prastą COVID valdymą“, G.Nausėdai tai bus tarsi politiniai skiepai: visos Respublikos institucijos bus pripažinusios, kad Sveikatos ministras yra COVID ministras.
Lemiama stadija
Taip G.Nausėda perėjo į bene lemiamo puolimo stadiją: vėl iš naujo kylant sergamumui, visuomenei žiežirbuojant dėl Sveikatos ministerijos savireklamos ir Vyriausybei nedrįstant priimti norimų taisyklių, A.Dulkys yra rekordiškai silpnas. Galbūt šįkart A.Dulkys neatlaikys spaudimo ir pasiduos?
Regis, A.Dulkys būtų jau daug kartų pasidavęs, bet, kaip pats yra sakęs, „premjerė mane pakvietė, premjerė mane ir iškvies“. Premjerė Ingrida Šimonytė irgi turi interesą į A.Dulkį – ir ją gali tenkinti ne tik Sveikatos ministro triumfas.
Juk niekas nepatikėtų, jog I.Šimonytė tiek nežinojo situacijos valstybėje ir visuomenėje, kad tikėjosi sklandaus epidemijos valdymo. Akivaizdu ir tai, kad už pandemijos valdymą ministrė pirmininkė neš tiesioginę atsakomybę – visiškai nepriklausomai ministro, kuris bus su ta epidemija sutapatintas.
Kartu tiesa ir tai, kad I.Šimonytei yra palanku turėti šalia aiškiai išreikštą COVID kritikos taikinį: daug lengviau gyventi, kai pirmąsias kritikos bangas sugeri ne pats. Žinoma, negatyvi asociacija lieka – bet mes kalbame apie žalos valdymo situacijas, kuriose bent kažkuri nuostolių dalis priimama kaip neišvengiama.
Todėl I.Šimonytė nėra suinteresuota pernelyg ankstyva A.Dulkio auka. Kol pirmas barjeras sugeria daugiau bangų negu tokių sukelia, tol jis turi prasmę.
Tačiau ateis momentas, kada toks barjeras tiek prisigers negatyvios kritikos, kad bus pradėti kvestionuoti absoliučiai visi jo veiksmai. Ir net jeigu įtampos per kažkokį stebuklą netaps konfliktais, jos darbo procesą padarys labai neefektyvų – o tai krizės akivaizdoje yra neleistina prabanga.
COVID ministro vertė
Tiesą sakant, A.Dulkio „vertė“ yra didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Taip, ritualinė jo, COVID ministro, auka būti pliusas strateguojant tolimesnę G.Nausėdos politinę kampaniją.
Visgi jeigu A.Dulkys suspėtų savo prastą reputaciją deleguoti I.Šimonytei, tai būtų dar didesnė G.Nausėdos pergalė. Vietoje to, kad A.Dulkys būtų pašalintas nedelsiant, G.Nausėda turėtų būti suinteresuotas toksišką A.Dulkį prie premjerės išlaikyti kaip įmanoma ilgiau.
Kaskart, kai užuominų apie atsistatydinimą sulaukęs A.Dulkys referuoja į I.Šimonytę, ir kiekvieną kartą, kai premjerė viešai apgina A.Dulkį, rinkėjo akyse ryšys tarp jų tik stiprėja. Jie tampa komanda, besidalinančia pergalėmis arba, šiuo atveju, vienu pralaimėjimu po kito.
Dar keli metai tokios toksiškos aplinkos ir I.Šimonytės reputacija gali įgauti nepageidaujamų mutacijų. Jai pernelyg užsižaidus su A.Dulkiu kaip buferiu gali tapti gerokai lengviau įrodinėti jos nekompetenciją, nelogišką užsispyrimą ir kitokias ydas.
Ką pasirinks G.Nausėda?
Pašalinti Sveikatos ministrą ar išlaikyti jį kiek įmanoma ilgiau I.Šimonytės pašonėje? G.Nausėdos laukia dilema, kurios sprendimas padės rinkėjams geriau suprasti, kaip jam sekasi atpažinti ilgalaikius valstybės interesus ir suderinti juos su asmeninėmis ambicijomis.
Nes kad ir kokia smagi būtų prezidentinė partija, nereikia pamiršti sudėtingos padėties valstybėje – G.Nausėda rizikuoja daugiau negu vien tik savo politine ateitimi. O kuomet visuomenėje tvyro didelės įtampos, net ir daugumai pataikaujantys politiniai žaidimai turi potencialo greitai išslysti iš kontrolės – tikėkimės, kad šias istorines pamokas prezidentas žino.
