Pirmasis taikinys – valstiečiai
Gruodžio 5 d. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku perrinktas Ramūnas Karbauskis mojo ranka, kad S.Skvernelis visai ne grėsmė valstiečiams. Dar mažiau – pasirodo, jo ir S.Skvernelio vertybės yra skirtingos, o buriasi žmonės apie ex-premjerą vedini valdžios troškulio – ir apskritai, nėra čia apie ką kalbėti. Ir jeigu yra apie ką kalbėti, tai tik apie LVŽS stiprėjimą, nes, pasak partijos pirmininko, ne valstiečiai palieka R.Karbauskį, o pati partija eina išsigryninimo keliu.
Vos viena-kita detalė išdavė R.Karbauskio pyktį, bet iškalbingiausia iš jų – niekinamai iškoštas žodis „liberalas“, kuris R.Karbauskio lūpose yra neeilinis pažeminimas, nusipelnomas toli gražu ne be ypatingų pastangų. Tokiu epitetu R.Karbauskis pavaišino ir buvusį bendražygį, LVŽS kandidatą į prezidentus S.Skvernelį, dėl kurio nepalaikymo pats 2019 m. buvo grasinęs valdančiosios daugumos sugriovimu.
R.Karbauskio pyktį galima suprasti: jį į S.Skvernelį iškeitė Algirdas Stončaitis, Laima Mogenienė, Lukas Savickas, Zenonas Streikus. Ką jau kalbėti apie Rimą Baškienę, buvusią R.Karbauskio pavaduotoją ir partijos narę nuo 1996 m., socialinės apsaugos ir darbo ministrą LVŽS vyriausybėje Liną Kukuraitį ar Tomą Tomiliną, R.Karbauskio neišsipildžiusių ambicijų simbolį. Visi šie žmonės turi savo ratus LVŽS ir R.Karbauskiui reikės ne tik pagrasinti, bet ir paišlaidauti, kad šie ratai nenudreifuotų S.Skvernelio link.
O pirmieji gandrai jau palieka R.Karbauskio puoselėtą lizdą – su S.Skverneliu pasuko Lazdijų rajono valstiečiai ir rajono merė – kuluaruose kalbama ir apie didesnę migraciją.
Antras taikinys – socialdemokratai
Prie S.Skvernelio suburtos frakcijos Seime prisijungęs Z.Streikus buvo socialdemokratas Druskininkuose, LSDP priklausė ir Laima Nagienė, o Domas Griškevičius su kairiaisiais yra kandidatavęs į Šiaulių miesto savivaldybę. Jau minėtas T.Tomilinas irgi turi ryšių su socialdemokratais, pats anksčiau aktyviai dalyvavęs jų akademiniuose ratuose.
Lyg to nebūtų gana prie S.Skvernelio jau prisijungė Neringos meras Darius Jasaitis, o su juo – reikšminga skyriaus narių dalis.
Į visą tai LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė irgi atsako menkinančia retorika: „migrantų partija“. Tokia pozicija – stebina: vietoje kitų menkinimo ji praleido progą akcentuoti socialdemokratų darbotvarkės pranašumą ir vertę. Dar mažiau tokia pozicija įtikina prisimenant, kad ir pati V. Blinkevičiūtė galėtų būti pavadinta migrante: ji nuo 2000 m. buvo Naujosios sąjungos narė ir Artūro Paulausko bendražygė, 2004 m. rinkimuose ši partija ją iškėlė kaip kandidatę į Prezidento postą.
Per 2019 m. prezidento rinkimus socialdemokratai labai skaudžiai įsitikino, kad S.Skvernelis absorbavo dalį LSDP elektorato – tai buvo pripažinta ir viešai, ir privačiai. Priežasčių, kodėl per ateinančius rinkimus S.Skvernelis negalėtų „pasikėsinti“ į tuos pačius rinkėjus, rasti sunku. Atvirkščiai, visa S.Skvernelio povyza yra skausmingai panaši į legendinį LSDP lyderį A.M.Brazauską ir tai yra tiesmuka pagunda vyresniems partijos nariams.
Jau kuris laikas netyla kalbos apie Kauno socialdemokratų likimą ir spekuliacijos apie jų ir S.Skvernelio bendradarbiavimą yra intensyvios.
Galų gale, neskubėkime nurašyti dar vieno S.Skvernelio frakcijos nario – Algirdo Butkevičiaus, buvusio LSDP pirmininko. Šansai, kad jam nepavyks prisikalbinti vieno-kito socialdemokrato, yra minimalūs. O kas, jeigu pavyks daugiau – visgi buvęs ministras pirmininkas 2020 m. Seimo rinkimuose Vilkaviškio vienmandatėje įveikė LVŽS atstovą.
Tvarkiečių likučiai – irgi aktualūs
Sunku pasakyti, kiek iš tikrųjų tų tvarkiečių likučių yra, bet bent jau vienas, Vytautas Laurinaitis, dabartinis Šilutės rajono meras ir „Laisvės ir teisingumo“ partijos narys, prie S.Skvernelio jungsis – kartu su juo pereis ir dauguma skyriaus narių.
Vieša paslaptis, kad nei „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, nei Artūras Zuokas negali buvusiems tvarkiečiams pasiūlyti tokios struktūros ir sistemingos veiklos, kaip S.Skvernelis. Todėl nustebusių, kad „Laisvės ir teisingumo“ partija neteks dar poros neaiškios kilmės narių, bus lygiai nulis.
Kas dar nori revanšo?
Tiems, kurie jaučiasi už borto ir nori su kuo nors suvesti sąskaitas, yra Vytauto Bako figūra. Neturėdamas aiškios tapatybės, bet nešdamas kovotojo prieš neteisėtus valstybės veiksmus vėliavą, V.Bakas galėtų būti patrauklus labai įvairioms auditorijoms.
Jis, žinoma, įdomus ir valstiečiams: 2016 m. Seimo rinkimuose V.Bakas buvo LVŽS sąraše ir surinko nei daug, nei mažai – 10666 balsų. Įdomus jis ir plačiai pareigūnų bendruomenei, pasklidusiai po įvairias partijas – jo biografijoje santykių su jėgos struktūromis tikrai daug.
Tiems, kurie jaučiasi už borto ir nori su kuo nors suvesti sąskaitas, yra Vytauto Bako figūra.
O gal jūs turite kokią radikalesnę mintį apie Lietuvos valstybės represinius veiksmus? Tada ir jums įdomus V.Bakas, iškėlęs VSD šnipinėjimo skandalą.
Liberalai – ramūs?
Bent jau vieni iš jų – taip: sunku įsivaizduoti scenarijų, kuomet Laisvės partijos nariai prisijungtų prie S.Skvernelio. Jie atrodo vienas kitam nepavojingi dėl priešingų tapatybių ir jų auditorijos vargiai persikerta.
Tačiau kiti liberalai – Liberalų sąjūdis – galėtų suklusti labiau: kas iš mūsų sutiktų lažintis, kad savųjų „agroliberalu“ išvadintas Viktoras Pranckietis nepasirinks S.Skvernelio stovyklos? Ir ne vienintelis V.Pranckietis sunkiai įsipaišo į šių liberalų gretas – kas žino, gal po kurio laiko pamatysime kultūringus mainus, kuomet, pavyzdžiui, L.Savickas atras savyje liberalą, o V.Pranckietis, Jonas Varkalys išsikomandiruos į S.Skvernelio gretas.
Konservatoriai – saugiausi
Iš tikrųjų konservatorių elektorato uždarumas, per rinkimus jiems tampantis inkaru po kaklu, naujų partijų gimimo stadijose yra tai, kas apsaugo nuo dreifavimo per audras. Konservatorių nariai jau verčiau neapkęs vienas kito negu leis sau išsivaikščioti – bent jau kol gyvas Vytauto Landsbergio autoritetas.
Šansų nepadidina ir konfrontacija, vykusi S.Skverneliui vadovaujant vyriausybei. Žinoma, dalis matytos konfrontacijos buvo darbinė trintis, dalis – įkvėpta R.Karbauskio ir jo aplinkos, tačiau ir pats S.Skvernelis nesusilaikydavo nuo papildomų komentarų konservatorių atžvilgiu. Tai tikrai neužkerta kelio susitarti dėl atskirų sprendimų, bet požiūris iš abiejų stovyklų į vienas kitą yra skeptiškas.
Darbiečiai – mušta korta?
Nėra pernelyg daug norinčių su Darbo partija ir jų žmonėmis apskritai turėti kokių nors reikalų. Ši partija ir jos veikėjai nešiojasi „teistos partijos“ aurą – ir teistos visai ne už gerus darbus. O ir išsivaduoti nuo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho priklausomybės nėra lengva.
Jeigu prie S.Skvernelio pradėtų jungtis darbiečiai, tai būtų ne S.Skvernelio patrauklumo įrodymas, bet, atvirkščiai, nuoroda į desperaciją ir nesėkmingą partinę statybą.
Jeigu prie S.Skvernelio pradėtų jungtis darbiečiai, tai būtų ne S.Skvernelio patrauklumo įrodymas.
Nes darbiečiai ateitų su integruotis nepasirengusiu vietiniu lyderiu, su prieštaringomis patirtimis ir naujoje S.Skvernelio organizacijoje daugeliui sukeltų atmetimo reakciją. Todėl net jeigu kas nors iš Darbo partijos ar šios partijos frakcijos Seime belstų į S.Skvernelio duris, tokiems gali tekti brautis per uždarytus langus: pasirinkimo yra ir taip, apsunkinti save toksišką reputaciją turinčiais politikais didelės prasmės nėra.
