Skandinaviškais bankais Lietuvoje taip pasitikima, kad kalbos apie tariamą „Swedbank“ žlugimą iškart tapo anekdotais, o ne sukėlė gyventojų paniką. Tačiau tokio banko kaip „Swedbank“ ar SEB žlugimas vargu ar sukeltų tokią juoko bangą – priešingai nei „Snoro“ ar Ūkio banko, „Swedbank“ Lietuva išgelbėti nesugebėtų.
Nei „Snoro“, nei Ūkio banko žlugimas smarkiai nepaveikė valstybės finansų. Tačiau paveikė šalies bankinę sistemą – per pusantrų metų veikiančių komercinių bankų skaičius sumažėjo dviem. Dalis ten laikytų indėlių buvo suvartoti ar investuoti, kiti – patikėti šalyje veikiantiems bankams.
Taip per metus dviejų didžiausių bankų indėlių sumos išaugo – SEB augo 2 proc. iki 12,4 mlrd. Lt, „Swedbank” augo net 13 proc. iki 14,8 mlrd. Lt. Po Ūkio banko griūties pasipildė „Šiaulių banko“ katilas.
Tačiau absoliučią daugumą indėlių Lietuvoje saugo du bankai – SEB ir „Swedbank“. Kitiems lieka trupiniai. Mažiau bankų – didesnė rizika. Jei žlugtų kone pusę visų indėlių saugantis bankas, Lietuva turėtų atiduoti paskutinius centus, kad visi indėlininkai atgautų savo pinigus.
„Swedbank“ indėlių suma siekia maždaug pusę Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų. Tai reiškia, kad tokio didelio banko griūtis iššluotų ne tik indėlių draudimo fondą, bet ir šalies biudžetą. Greičiausiai prireiktų tarptautinės finansinės paramos.
Redakcijai žinomas atvejis, kai moteris dėl gandų apie „Swedbank“ į kitą banką perkėlė savo 200 tūkst. Lt indėlį. Nors tokia suma yra drausta ir, net žlugus bankui, ji juos atgautų, rizikuoti moteris nenorėjo. Pinigai jai reikalingi verslui, todėl net trumpalaikis jų užšaldymas reikštų didelius nuostolius.
Jei tokių, kaip ji, atsirastų daugiau, ir dėl nepagrįstų gandų bankas labai greitai susidurtų su likvidumo problema.
Pasklidus gandams apie „Swedbank“ problemas, 15min.lt neskubėjo apie tai rašyti. Galvojome, kad tokias gramatinių ir fakto klaidų kupinas žinutes gavo vos keli asmenys. Be to, bankas patikino, kad nerimauti neverta, todėl galvojome – jei parašysime apie tariamas banko problemas, to negirdėję gyventojai supanikuos ir nuskuos į banką atsiimti pinigų.
Galvojome – jei parašysime apie tariamas banko problemas, to negirdėję gyventojai supanikuos ir nuskuos į banką atsiimti pinigų.
Ypač baisu buvo todėl, kad dalis skaitytojų mato tik antraštes, ne tekstą. Todėl žodžiai „Swedbank“ ir „žlugimas“ net ir antraštėje galėjo nusverti žodžius „gandai“ ir „nepagrįsta“. Tokiais atvejais apie save visų pirma galvoji kaip apie valstybės dalį, o ne žurnalistą, gaminantį žinutes. Kiek paspaudimų verta banko žlugimo? Prisiekiu, kad savo pinigų iš „Swedbank“ dėl gandų neatsiėmiau. Gal tik dėl to, kad neturiu.
Tačiau gandai, pasirodo, pasklido plačiai, todėl buvo būtina paskleisti žinią, kad nerimauti neverta, gandai – nepagrįsti, indėlininkų pinigai – saugūs.
„Swedbank“ tokias atakas atlaikė jau kelis kartus – iškart po „Snoro“ žlugimo gandai apie banko nestabilumą plito tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje.
„Swedbank“ žlugimo atveju, skaudžiai nukentėtų ir indėlininkai, ir valstybė. Tačiau tokiems dideliems bankams yra sukurtas posakis „per didelis, kad žlugtų“.
 |
| Žinutė |
„Deutsche bank“, pavyzdžiui, yra didesnis nei Vokietijos – ketvirtos pasaulio ekonomikos – biudžetas. Todėl natūralu, kad šis bankas yra saugomas bet kokia kaina – jo žlugimas ilgam sukrėstų Vokietijos ekonomiką. Be to, nežinia, kas galėtų paskolinti sumą, reikalingą tokio milžino gelbėjimui.
Šiemet Europos Parlamentas priėmė taisykles, nustatančias vienodus – griežtesnius reikalavimus bankams.
Tada diskutavę politikai aiškino, kad labai didelių bankų vadovai sau gali leisti daugiau – žino, kad didelį banką visuomet bus stengiamasi išgelbėti, kad ir kokių aukų tai pareikalautų.
Kipro atvejis, kai bankus nuspręsta gelbėti indėlininkų pinigais, Europoje sukėlė paniką. Iš pradžių ketinta apmokestinti ir draustus indėlius. Tačiau minties greitai atsisakyta – savo dalį sumokėjo tik dideli indėlininkai (turintys per 100 tūkst. eurų).
Tačiau „Swedbank“ ar SEB negali žlugti visų pirma dėl to, kad yra stabilūs ir reikalavimus vykdantys bankai.
O beraščiai pranašai tegul bėga į tuos bankus ir atsiima savo pinigus. Galvoju, kad abėcėlės nemokantis pilietis daug pinigų turėti ir negali. O jei ir turi, tai, matyt, neužsidirbo, o iš bedarbio pašalpos susitaupė.
Daugiau šio komentaro autorės minčių galite rasti asmeniniame jos tinklaraštyje.
