Vis dėlto būdų tai sužinoti yra. Vienas jų – apskaičiuoti mokesčių skaičiuoklėje „Moku mokesčius“.
Ši skaičiuoklė leidžia kiekvienam dirbančiajam sužinoti, koks yra jo indėlis į biudžetą ir kaip jo sumokėtos lėšos panaudojamos. Ragindami žmones sužinoti, kiek mokesčių jie sumoka, sulaukiame ne tik teigiamos reakcijos, bet ir klausimų, kokia viso to prasmė – jeigu mokesčių mokėjimas yra neišvengiamas, tai ką pakeis žinojimas, kiek mokesčių aš sumoku? Neva jau geriau mokėti ir nieko nežinoti – bent jau nesinervinsi.
Tačiau yra mažiausiai 7 svarbios priežastys, kodėl verta mokėti mokesčius:
1. Tam, kad žinotume, kas yra ir kas nėra mokesčiai.
„Kokie dideli mokesčiai Lietuvoje! Pažiūrėkite, kiek mokame už šildymą, elektrą, vandenį, o dar ir bankams...“. Tokius ir panašius teiginius tenka girdėti itin dažnai, tačiau jie atskleidžia kalbančiojo neraštingumą.
Už šildymą, elektrą ir kt. mokame įmokas už suteiktas paslaugas. Taip, kaip išlaidų maisto produktams nevadiname mokesčiais, taip ir išlaidų šildymui ir kitoms komunalinėms paslaugoms neturėtume vadinti mokesčiais. Komunalinių įmokų dydis priklauso nuo to, kiek šilumos, elektros ar kitų paslaugų mums buvo suteikta. O mokesčius valstybei privalome mokėti nuo uždirbtų pajamų, vartojimo, taip pat už turtą.
Valstybei mokami mokesčiai nėra susiję su tuo, kiek viešųjų paslaugų konkretus žmogus gauna: vienas gali mokėti daug mokesčių, bet beveik nesinaudoti viešosiomis paslaugomis, kitas gali mokėti mažai mokesčių, bet gauti daug viešųjų paslaugų.
Svetainėje „Moku mokesčius“ sužinosite, kad Lietuvoje yra 24 skirtingi mokesčiai, kad nuo atlyginimo mokate gyventojų pajamų mokestį (GPM), privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir „Sodros“ įmokas, kad vartodami mokate pridėtinės vertės mokestį (PVM) ir akcizus.
2. Tam, kad būtume sąmoningi Lietuvos piliečiai.
Giedame „Tautišką giesmę“, iškeliame Lietuvos vėliavą, mokomės Lietuvos istorijos. Lygiai taip pat turėtume žinoti ir šalyje taikomus mokesčius, kuriais išlaikomos valstybinės institucijos, savivaldybės, mokamos pensijos ir kt.
Nuolat girdžiu, kad Lietuva – mažiausių mokesčių šalis, kad pas mus per maži mokesčiai ir juos reikia didinti. O dabar sužinau, kad 2 000 litų „į rankas“ uždirbantis žmogus per metus sumoka beveik 23 tūkst. Lt mokesčių. Vadinasi, politikai sako netiesą?
3. Tam, kad nepasiduotume politikų manipuliacijoms ir propagandai.
Į vieną radijo laidą paskambinęs klausytojas sakė: „Nuolat girdžiu iš politikų, kad Lietuva – mažiausių mokesčių šalis, kad pas mus per maži mokesčiai ir juos reikia didinti. O dabar staiga sužinau, kad 2 000 litų „į rankas“ uždirbantis žmogus per metus sumoka beveik 23 tūkst. litų mokesčių. Vadinasi, politikai mums sako netiesą?“
Kadangi darbdavys perveda visus mokesčius, kuriuos mokame nuo atlyginimo, o vartojimo mokesčiai yra įtraukti į prekių ir paslaugų kainas, paprasčiausiai nematome, kiek mokesčių sumokame. Tokia yra mūsų mokesčių sistema – joje mokesčiai yra paslėpti nuo mokesčių mokėtojų. Tai leidžia politikams laikyti visuomenę nežinioje, ją klaidinti ir netgi manipuliuoti, skleidžiant propagandą apie Lietuvą kaip žemiausių mokesčių šalį.
Taip, Lietuvoje yra mažiausias mokesčių pajamų ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykis Europos Sąjungoje. Tačiau tai rodo ne mokesčių mažumą, o tai, kad pas mus surenkama mažai mokesčių. Surenkama santykinai mažai kaip tik dėl to, kad dalis žmonių vengia mokesčių, dėl to šešėlinė ekonomika sudaro apie ketvirtadalį BVP.
4. Tam, kad suprastume, jog nėra nemokamų pietų, švietimo ir sveikatos apsaugos.
Politikų pažadai darželiuose ir mokyklose vaikams skirti „nemokamus pietus“, teikti „nemokamą švietimą“ arba „nemokamas gydymo paslaugas“ skamba itin viliojančiai. Tačiau ką tai reiškia? Tai, kad maistas iš kažkur būtų gautas nemokamai, kad nemokėtume gydytojams ar mokytojams už jų darbą, kad nieko nekainuotų mokyklų ir ligoninių išlaikymas?
2 000 Lt „į rankas“ uždirbantis žmogus per metus už sveikatos apsaugą sumoka daugiau nei 3 400 litų, už švietimą – daugiau nei 2 700 litų.
Žinoma, kad ne – kalbėdami apie „nemokamas“ gėrybes politikai nutyli tai, kad visa tai apmoka tie patys mokesčių mokėtojai. 2 000 Lt „į rankas“ uždirbantis žmogus per metus už sveikatos apsaugą sumoka daugiau nei 3 400 litų, už švietimą – daugiau nei 2 700 litų. Visos valstybės teikiamos paslaugos kainuoja, o mokesčių išmanymas padės suprasti, kad nemokamų paslaugų nebūna.
5. Tam, kad reikalaudami efektyvaus mokesčių panaudojimo, prisidėtume prie atsakingesnės valdžios atsiradimo.
Apskaičiavę, kiek per metus sumokame mokesčių, daug griežčiau žiūrėsime į valdžios išlaidavimą, nereikalingas ir neefektyvias biudžeto programas. Tik sužinoję viešųjų paslaugų kainos ir kokybės santykį – kiek mokesčių sumokame ir ką už tai gauname – pradėsime reikalauti, kad politikai atsakingai elgtųsi su mūsų sumokamais pinigais, efektyviai juos naudotų ir gerintų viešųjų paslaugų kokybę.
Kitų metų biudžeto svarstymas yra tinkamas laikas išreikšti nepasitenkinimą dideliais mokesčiais, išsipūtusiu viešuoju sektoriumi, nereikalingomis biudžeto išlaidomis.
6. Tam, kad mokesčiai būtų mažinami.
Kol didžioji dalis šalies gyventojų įsitikinusi, kad Lietuvoje – mažiausi mokesčiai, tol politikai sėkmingai pardavinės idėjas didinti esamus mokesčius ar įvesti naujus, pavyzdžiui, automobilių mokestį.
Tik sužinoję, kiek iš tiesų sumokame mokesčių dirbdami ir vartodami Lietuvoje, priešinsimės mokesčių didinimui ir raginsime politikus mažinti mokesčius darbo pajamoms ir vartojimui.
7. Tam, kad suvoktume, jog neatsakingi politikų sprendimai jau dabar kerta per mūsų kišenes.
Kartais gali atrodyti, kad neatsakingi sprendimai, perdėtas valdžios išlaidavimas ir skolos augimas turės neigiamų pasekmių ateityje, tačiau tai nėra problema šiandien. Taip nėra. Neatsakingas viešųjų finansų tvarkymas mums labai akivaizdžiai pasireiškia jau dabar, kai mokame palūkanas už valstybės skolą.
Jei šeimoje du asmenys uždirba po 2 000 litų „į rankas“, tokia šeima per metus sumoka 2 200 litų palūkanų už valstybės skolą. Vidutinio būsto šildymas viso sezono metu kainuoja apie 2 300 litų.
Jeigu šeimoje du asmenys uždirba po 2 000 litų „į rankas“, tokia šeima per metus sumoka 2 200 litų palūkanų už valstybės skolą. Palyginimui, vidutinio būsto šildymas viso sezono metu kainuoja apie 2 300 litų.
Daugelis skundžiasi dėl didelių įmokų už šildymą, tačiau nežino, kad beveik tiek pat jiems kainuoja palūkanos už valstybės skolą!
Žinodami, kaip brangiai mums kainuoja neatsakingas viešųjų finansų valdymas, pradėsime realiai reikalauti, kad politikai nustotų didinti biudžeto išlaidas (kaip yra numatyta daryti 2015 m.), bet pradėtų vykdyti esmines pertvarkas, leisiančias mažinti išlaidas ir biudžeto deficitą, taupiau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas, kad daugiau lėšų galėtume skirti savo ir savo šeimų poreikiams patenkinti.
K.Leontjeva yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyr. ekspertė.
