Kiek jų duoti, kada, už ką – šie ir daugelis kitų klausimų neduoda ramybės ne vienam tėveliui. Na, o patirtis ir galimybės visų tokios skirtingos, kad tai, kaip daroma vienoje šeimoje, labai dažnai būna niekaip nepritaikoma kitoje. Tad kaip elgtis vėl išgirdus tą pradžioje jau minėtą prašymą?
Prakalbus šia tema paprastai visada pasiūlau pirmiausia atskirti dvi sąvokas. Dienpinigiai ir kišenpinigiai kalba iš esmės apie tą patį – vaikams skiriamus pinigus, tačiau skiriasi savo paskirtimi.
Dienpinigiai skiriami būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti (maistui, kelionei į mokyklą ir pan.). Na, o kišenpinigiais reikėtų vadinti tą papildomą pinigų sumą, kurią vaikas gali išleisti pats savo nuožiūra. Tiesa, daugelyje Lietuvos šeimų šios sąvokos neišskiriamos ir vaikas tiesiog kasdien, kartą per savaitę ar kitu periodiškumu gauna tam tikrą sumą pinigų, kurios turi užtekti viskam. Todėl šįkart ir mes kalbėkime kiek apibendrintai – labiau apie visus vaiko gaunamus pinigus nei tai, kam jie yra skirti jūsų nuomone.
Taip, būtent jūsų nuomone, mat jūsų atžalos nuomonė apie šių pinigų panaudojimą gali būti visiškai priešinga. Pinigų vaikui duoti ne tik dažnai būtina (juk pusdienį praleisdamas mokykloje jis turi pavalgyti), bet ir išties verta – jei tik šeima turi finansinių galimybių tai daryti. Tai gali pasitarnauti kaip priemonė, skatinanti vaiką mokytis elgtis su pinigais, taupyti, suteikianti galimybę mokytis iš savo klaidų ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Tačiau kaip nuspręsti, kokia kas savaitę duodama suma gali to išmokyti?
Poreikių auditas
Pamirškite visus tabu ir šnekėkitės su savo vaiku. Išklausykite jį, paprašykite, kad išvardintų visus savo poreikius, kuriems patenkinti reikia pinigų, ir tik kartu su juo nuspręskite, kurie iš jų yra išties svarbūs. Jei tokius poreikių auditus pradėsite daryti vos vaikui ėmus lankyti mokyklą ar dar anksčiau ir darysite juos periodiškai, greitai pats vaikas išmoks atsirinkti, kas tuo metu iš tikrųjų yra svarbu, o kam leisti pinigų neverta. Be to, tik kalbėdamiesi su vaiku galėsite nustatyti optimalią sumą.
Vaikas turi žinoti, kad taupymas ir tai, jog jam tenka atsisakyti tam tikrų pramogų, nereiškia, kad jis prastesnis nei jo draugai.Na, o kai nustatysite būtiniausiems vaiko poreikiams reikalingą sumą, nepamirškite bent kartą per pusmetį ją persvarstyti ir, jei tik leidžia galimybės, vaiką paskatinti. Pavyzdžiui, šiek tiek pridėti prie jo sutaupytos sumos kaip palūkanas. Ir suvaldykite savo norą vaiko pinigus kontroliuoti! Suprantama, vaikas turi žinoti, kad pinigai iš niekur neatsiranda ir kad juos reikia taupyti, tačiau dažnai geriausia pasimokoma iš savo paties klaidų ir patirties. Tad kartais verta leisti vaikui padaryti didelę klaidą su maža pinigų suma tam, kad atžala vėliau išvengtų kad ir mažų klaidų, bet su didelėmis sumomis.
Jei atsitiks taip, kad vaikui skiriamą pinigų sumą teks sumažinti, aiškiai ir suprantamai deklaruokite savo atžalai, kodėl taip atsitiko. Vaikas neturi galvoti, kad padarė kažką blogai, jei to priežastis – sumažėję tėvelių atlyginimai. Parodykite jam, kad karpomos visos išlaidos, atskleiskite, ko atsisakėte jūs – visiems kartu bus lengviau laikytis ir galvoti, ką galėtumėte padaryti, kad situacija pagerėtų.
Galiausiai, vaikas turi žinoti, kad taupymas ir tai, jog jam tenka atsisakyti tam tikrų pramogų ar malonumų, toli gražu nereiškia, kad jis prastesnis nei jo draugai. Taupyti reikia nepriklausomai nuo pajamų, o asmeninių finansų valdymo taisyklės yra visiems tos pačios. Jūsų vaiko privalumas bus tas, kad jis jas sužinos kur kas anksčiau ir turės valios jų laikytis ir ateityje, kai kiti, būdami jau suaugę, to dar tik mokysis.
Daugiau patarimų, kaip tvarkyti asmeninį biudžetą, rasite manofinansai.lt
