Spūstys prieš koncertą – nieko naujo. Juk kiekvienas save gerbiantis melomanas privalo atvažiuoti nuosavu automobiliu ir pastatyti jį kuo arčiau įėjimo, geriausia – ant šaligatvio priešais. Savaime suprantama, eismo reguliuotojų, kurie nukreiptų srautus į laisvas vietas, nesimato. Bet bala nematė – juk čia ne koks „Expo“ ar „Disney World“, kur šimtatūkstantinius srautus suvaldo lengvai, tarsi žaisdami.
Antras barjeras – eilės prie siaurų durų. Žinoma, minios srautų valdymas – tikras mokslas, bet tokiai retai gyvenamai teritorijai kaip Lietuva jis – neaktualus. Kol kokiame nors renginyje kažko nesutrypė, apie tai negali būti net kalbų.
Toliau – jau sudėtingiau. Kas čia per eilė? Ogi norinčiųjų atiduoti paltus ir striukes. Tiksliau – nusipirkti žetoną po 3 litus. Nes visi tie, kurie sumoka už bilietą po kelis šimtus litų nėra verti to, kad pasikabintų paltą nemokamai. Į bilieto kainą įrašyti irgi kažkaip neišeina. Suprask, pasirinkimo laisvė. Nori – su kailiniais tiesiai į salę žygiuoji, gali palikti drabužį mašinoje ir šalti eilėje prie arenos. Arba – valandą stumdytis eilėje prie rūbinės.
Va ten tai reginys! Antai garbaus amžiaus KM gerbėjas iš paskutiniųjų tiesia virpančią ranką su paltu. Šalia – pasipuošusi dama veržiasi prie kasos be eilės, ne tokios puošnios ponios ją nuožmiai stumia šalin. Kažkas klykia „Žmonės, raminkitės“, kažkas keikiasi, kažkas juokiasi. Štai kur tikrasis šou – ir tik už tris litus! Tokia savotiška laiko mašina į netolimus laikus, kai darbo liaudis stumdydavosi eilėse prie mandarinų ar sportbačių.
Sakysite, nėra čia ko bambėti – koncertas buvo puikus, o visa kita – smulkmenos. Žinoma, verta prisiminti tik gerus dalykus. Kylie padarė viską, kad išsineštume nepamirštamą įspūdį. Bet to tikrai negali pasakyti apie tuos, kurie atlydėjo mus iki šios šventės slenksčio. Jie įsitikinę, kad tai nebūtina – juk mūsų žmonės paprasti, nereiklūs. Pakalbės ir nurims... Iki kito pasiniurkymo už tris litus.