Prieš keletą mėnesių Seimo darbo grupė baigė tyrimą ir pateikė siūlymus dėl tautinių bendrijų sprendimo problemų. Lietuvoje tuose rajonuose, kuriuose gyvena didelė dalis kitataučių, gatvių pavadinimus siūloma leisti rašyti dviem kalbomis, o tautinių mažumų pavardes – originalo kalba.
Šalyje, kur valstybinė kalba yra viena, kažkam leisime kalbėti dviem kalbomis, o patys vykdami į kitas šalis ir pildydami lėktuvų skrydžių registracijas savo „š“ ir „č“ ir toliau keisime į „s“ ir „c“. Negana to, daliai Lietuvos piliečių leisime į mūsų kalbos žodyną įtraukti naujų simbolių.
Iš bėdos netgi galima būtų susitaikyti ir su tuo, juk kompromisų su kaimynais, kad ir kokie jie bebūtų, ieškoti reikia. Tačiau panašu, kad kita pusė į kompromisus eiti nenori – kai kurių tautinių mažumų atstovai ir toliau nerodo jokios iniciatyvos išmokti lietuvių kalbos ir užsukę į mažą kokio nors Vilniaus rajono parduotuvę vis dar galite išgirsti „czesc“, o ne „laba diena“. Arba pasijusti prastai todėl, kad nemokate, pavyzdžiui, lenkų kalbos.
Keista, registruoti pavadinimo anglų kalba negali, o Lietuvos pašto internetinis tinklalapis yra www.post.lt
O dabar einama to link, kad lietuvių kalbos nemokėjimas tam tikrai visuomenės daliai būtų pateisinamas. Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio pasirašytas įsakymas, kuriuo būtų atsisakyta vienodo lietuvių kalbos egzamino lietuviams ir kitataučiams, tarsi sufleruoja – visi gyvename vienoje šalyje, visi kalbame ta pačia valstybine kalba, tačiau dalis jų valstybine kalba gali kalbėti mažiau. O bedarbystės ir kitos pašalpos – vienodos.
Įdomu, kad ten, kur lenkų kalbos išties gali reikėti (bent jau labiau nei kinų), jos nėra. Tai – Lietuvos Respublikos Seimo tinklalapis, kuriame iš penkių tinklalapio versijų kitomis kalbomis rasite anglų, rusų, vokiečių ir prancūzų, ir netgi kinų, tačiau lenkiškosios nebus.
Taikliai pasakė politologas Vytautas Dumbliauskas – lenkų kalba čia būtų reikalinga, tačiau tikrai ne todėl, kad jie yra tautinė mažuma – visi lenkai ir taip privalo mokėti lietuvių kalbą. Tačiau svarbesnis kitas aspektas: Lenkija – didelį ekonominį potencialą turinti kaimynė, kurios turistai ar verslininkai pinigais gali prisidėti prie mūsų šalies ekonomikos skatinimo.
O mes jų kalba tinklalapio neturime, tačiau jau daugiau nei penkerius metus gyvuoja kiniška tinklalapio versija, kai Kinijos ambasados tinklalapyje lietuvių kalbos net nepasirinksite – Lietuvoje skaitykite angliškai ir kiniškai. Taip ir įsivaizduoji, kaip daugiau nei 1,3 mlrd. gyventojų turinčios tolimos Kinijos gyventojai sėdi prie kompiuterio, ir skaito, kas tas Lietuvos Seimas.
Tačiau dar sugrįžkime prie lietuvių kalbos ir gegužės pirmąją įsigaliojusio nutarimo, kuris skelbia, kad prieš registruojant bendrovę reikia gauti kalbininkų sutikimą. Tai reiškia, kad užsienietiškų įmonių pavadinimų daugiau nebebus. Taigi, kitataučiams padarysime palengvintą lietuvių kalbos egzamino versiją, o Lietuvoje leidžiame registruoti tik lietuviškas bendroves ir užsienio rinkas pasirengusiems užkariauti verslininkams kaišiojame pagalius į ratus. Kur logika?
Pasaulinės verslumo ataskaitos „Globali verslumo stebėsena“ duomenimis, Lietuva yra viena iš daugiausiai jaunų verslininkų ir jaunų verslų turinčių šalių ir gali pasigirti tokiais sėkmingais startuoliais, kaip „GetJar“, „Pixelmator“, „Yplan“, „Eskimi“.
Pagal nuo gegužės pirmosios įsigaliojusį nutarimą, dabar Lietuvoje negalėtumėte įregistruoti nė vienos iš jų. Verslininkai turės galvoti tik lietuviškus pavadinimus ir, turint omenyje tai, kad jų jau įregistruota aibė, naują pavadinimą sugalvoti nebus taip paprasta.
Keista, registruoti pavadinimo anglų kalba negali, o Lietuvos pašto internetinis tinklalapis yra www.post.lt
Kalbininkės į kritiką atkerta, kad svarbiausia yra produktas, o ne pavadinimas. Esą jei produktas patiks, žmonės jį šiaip ar taip pirks. Siauras kalbininkų požiūris ir tiek. Juk aišku – produkto pavadinimas – neatskiriama jo dalis. Čia ir nelabai gali visos kaltės versti kalbininkams – jų darbas yra rūpintis kalbos išlikimu, o štai tokius nutarimus priima Vyriausybė. Priminsiu, kad šis nutarimas – ankstesnės konservatorių valdytos Vyriausybės vaisius.
Taigi, Vyriausybė priėmė tokį nutarimą, o mūsų verslininkus, panorusius vis tiek įregistruoti pavadinimą anglų kalba, priims kitos Europos šalys – prašome, registruokite pas mus, mokėkite mokesčius pas mus ir mes jums dar nuolaidų suteiksime.
Taigi, mieli kalbininkai ir valdininkai, jei jau leidžiame kitataučiams mūsų šalyje gyventi išskirtinėmis sąlygomis, gal nevertėtų kaišioti pagalių į ratus saviems? Dabar verslininkai politikams mėgsta sakyti: mes gerovę sau ir savo šaliai sukursime patys, jūs tik netrukdykite. Tai gal jau pats metas pradėti?
