Ketvirtadienį akį patraukė ir kita žinia – paskelbti Lietuvos eksporto rodikliai. Teigiama, jog per šių metų sausio ir vasario mėnesius Lietuvos eksportas padidėjo 16,7 proc. Ir tai didesnis augimas nei 2012 m., kai jis sudarė 15,7 proc.
VšĮ „Versli Lietuva“ buvo sukurta tam, kad padėtų konkurencingiems verslams kurtis ir plėstis Lietuvoje, eksportuoti, teiktų mokymų, konsultacijų ir verslo partnerių paieškos paslaugas, naudodama efektyvią organizacijos struktūrą ir partnerių tinklą. Taip savo misiją apibrėžia pati įmonė.
„Neturime ypač daug priekaištų, tačiau faktas, kad žmogus net penktadalį darbo laiko skirdavo asmeniniams verslams ar kažkokiems projektams, mus labai neramina“, – atleidimo motyvus paaiškino B.Vėsaitė.
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./Paulius Lukauskas |
Jei pažvelgsime į skaičius – atrodo, rezultatai turėtų tenkinti net ir reikliausią akcininką. Eksportas auga. Taip, galime sakyti, kad tai ekonominės krizės rezultatas. Bendrovės apsivalė, sustiprėjo, optimizavo savo veiklą.
Tačiau norint išeiti į tarptautinę rinką to nepakanka. Reikia kontaktų, užsienio valstybių teisinės bazės ir konkurencinės aplinkos išmanymo. Ir čia sunku nuginčyti „Verslios Lietuvos“ indėlį.
Galima vardinti verslui teikiamą pagalbą nuo eksporto rinkodaros priemonių plano sudarymo iki komercinės dokumentacijos ruošimo. Galima prisiminti sėkmingai padedant „Versliai Lietuvai“ užsienio parodose dalyvavusias ir taip kontaktus užmezgusias įmones ar Lietuvos komercijos atašė užsienio šalyse paramos sulaukusius verslinkus.
Beje, komercijos atašė klausimas reikalauja atskiro dėmesio. Ilgą laiką šie gerai apmokami postai buvo skiriami vienašališku ūkio ministro sprendimu. Konkursai į šią poziciją atsirado dirbti pradėjus A.Kubiliaus vyriausybei. Konkursai turėjo garantuoti depolitizuotą paskyrimą. Ir ne tik konkursai.
Jei pažvelgtume atidžiau, kiek renginių kartu su komercijos atašė užsienio šalyse organizuoja pati „Versli Lietuva“, pamatytume, jog į šias pareigas, nori – nenori, turi būti skiriami kompetentingi žmonės. Tai patvirtina ir atsiradęs komercijos atašė veiklos vertinimas, kurį atlieka patys verslininkai. Logika paprasta, jei verslas tavęs nemato ar nejaučia realios pagalbos, tai kam tu reikalingas visai?
Dar vienas paminėtinas faktas tai, jog pernai Lietuvoje įregistruota 43,1 proc., arba 4475, daugiau įmonių nei užpernai. Tiesa, 2275 įmonės buvo įregstruotos mažosioms saulės jėgainėms steigti. Jas atmetus lieka „kuklus“ 21 proc. augimas. Pagal šį rodiklį mes vieni pirmųjų Europos Sąjungoje.
 |
| Dalia Grybauskaitė |
„Verslumas, kokį jūs parodėte per 2012 metus – tai ženklas, kad Lietuva jau išsiveržė atgal į augimo trajektoriją ir kad tikrai Lietuva stojasi labai tvirtai ant kojų. Išties pernai smulkaus ir vidutinio verslo atsirado kaip niekada daug“, – tai prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžiai, ištarti šių metų pradžioje.
Tiek ūkio ministrė B.Vėsaitė, tiek Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Unas yra jiems dirbančiųjų viešųjų ryšių specialistų košmarai.
Bet grįžkim prie klausimo, kas bendro tarp B.Vėsaitės ir Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno? Abu šie žmonės yra jiems dirbančiųjų viešųjų ryšių specialistų košmarai.
Net kai Kim Jong Unas pagrasino pradėti aktyvius karinius veiksmus prieš pietų kaimynę, pasaulis į tai žiūrėjo kaip į nevykusį rubuilio jaunuolio pokštą. Internetą apskriejo medinėje valtyje plaukiančio Šiaurės Korėjos lyderio nuotraukos, puslapiuose sumirgėjo žinutės, jog karas negali būti pradėtas, nes jis formaliai niekada nebuvo baigtas, o bet koks neapgalvotas Kim Jong Uno žingsnis liūdnai baigtųsi jam pačiam ir šalį valdančiam režimui. Vakaruose jaunasis lyderis tapo klounu ir humoro laidų personažu, kaip ir, beje, savo laiku valdęs jo tėvas.
B.Vėsaitė tą pačią problemą susikūrė Lietuvoje. Ir atrodo ši rimtos politikės įvaizdžio duobė vis gilėja.
„Neturime ypač daug priekaištų VšĮ „Versli Lietuva“ vadovui, tačiau faktas, kad žmogus net penktadalį darbo laiko skirdavo ne „Verslios Lietuvos“ darbams, o asmeniniams verslams ar kažkokiems projektams, mus labai neramina. Aš norėčiau, kad šios svarbios Lietuvai organizacijos vadovas šimtu procentų atliktų tiesiogines savo pareigas ir susitelktų į eksporto plėtrą“, – savo pareiškime sako B.Vėsaitė.
Perskaitęs šias eilutes pamiršau A.Tapino interviu, kuriame B.Vėsaitė painiojosi, kuriai ministerijai vadovauja, pamiršau ir verslo konferencijas, kuriose ministrė siūlė Lietuvoje gaminti atsargines žmogaus kūno dalis. Visa tai nulis, lapsus linguae ir nedidelis lyrinis nukrypimas, palyginti su šiuo pareiškimu.
Ministrė valstybinės įmonės vadovą atleidžia dėl to, kad jis puikių rezultatų pasiekė tam skirdamas per mažai laiko.
 |
| Birutė Vėsaitė |
Ministrė atleidžia verso skatinimo agentūros vadovą, kurio kuruojama sritis gerina kiekybinių rodiklių rekordus, dėl to, kad jis rezultatus pasiekė tam skyręs per mažai laiko. Paprastai tariant, rezultatas nėra toks svarbus, kiek jam pasiekti skirtos pastangos.
Kvailesnį motyvą vargu ar galima sugalvoti. Nuoširdžiai bandžiau – nepavyko. Susipainioti duodant interviu ar skaitant pranešimą gali kekvienas. Galbūt neišsimiegojo prieš susitikimą su žurnalistu ar jaudinosi prieš auditoriją. Tačiau pakeisti sėkmingai dirbusį įmonės vadovą yra sąmoningas ir gerai apgalvotas sprendimas. Nuo šiol, B.Vėsaitė tapo ministre, atleidusia itin didelį autoritetą verslo pasaulyje turintį profesionalą ir į jo vietą pasodinusia partietę (paskutinė sakinio dalis dar turi šansą būti pataisyta). Ir tai jau ne facebook memų kūrėjų ar "tendencingų" žurnalistų darbo rezultatas, ne blogai užsienio naujienų agentūros išversta citata. Tai biografijos faktas, kurio jokie įvaizdžio kūrėjai ištrinti nebegalės.
Blogiausia, kad ministrės suformuluotas darbo vertinimo principas puikiai realizuojamas visos Vyriausybės mastu. Visuomenė, verslo pasaulis, žurnalistai laukia aiškių sprendimų energetikos, mokesčių politikos ir kitais klausimais.
Vietoj to matome posėdžiaujančias darbo grupes ir nuolat koalicijos partnerių, prezidentės bei dar aibės kitų interesus derinančio premjero pažadus, kad sprendimai bus priimti artimiausiu metu. Pagal geriausias tarybines tradicijas viskas orientuota į rekomendacijų, išvadų, pasiūlymų svarstymą ir rengimą. Biurokratinis smagratis sukasi. O štai sprendimai, už kuriuos teks prisiimti atsakomybę, gali ir palaukti.
Šiuose procesuose labai svarbu pasirinkti tinkamus žmones. Visai neseniai konferencijų ir parodų centre „Litexpo“ praėjo 31-asis Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavimas. Vienas pirmųjų suvažiavime kalbėjo Mandatų ir procedūrų komisijos pirmininkas Kęstutis Virbickas. Kovo pabaigoje Ūkio ministerijos sprendimu jis buvo paskirtas naujuoju „Litexpo“ valdybos nariu, kartu su buvusiu socialdemokratų vyriausybės ūkio ministru Petru Čėsna.
2011 m. „Litexpo“ nuostolis siekė 0,9 mln. litų. 2012 m. bendrovė uždirbo 1,5 mln. litų. Tačiau nepriklausoma valdyba, kuriai vadovavo vienos didžiųjų Lietuvos bendrovių generalinis direktorius, Ūkio ministerijai nereikalinga. Kaip ir šiuo atveju, vadovas priverčiamas trauktis, o vėliau paaiškinama, kad jam buvo siūlomos pavaduotojo ar valdybos nario pareigos, o šis, matai, pats nesutiko.
Dabar veikiančių verslo paramos agentūrų reformos siekia ne tik socialdemokratai. B.Vėsaitė ir A.Butkevičius jaučia verslo konfederacijų spaudimą.
 |
| Valdas Sutkus |
Kas toliau? Po „Verslios Lietuvos“ pokyčiams vadovybėje turėtų ruoštis ir VšĮ „Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra“ (MITA) ar VšĮ „Investuok Lietuvoje“? O gal Ūkio ministerijai pavaldžių valstybės agentūrų sistema bus naikinama visai?
Su „Verslios Lietuvos“ vadovo pakeitimu nesutinkantis šios įmonės valdybos pirmininkas Liudas Skierus taip pat pareiškė pasitraukiantis už užimamų pareigų. Žiniasklaidą pasiekė informacija, jog naująja „Verslios Lietuvos“ vadove gali tapti įtakinga socialdemokratė, buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovo žmona V.Boreikienė.
Taip pat kalbama apie Ūkio ministerijos planus jungti „Verslią Lietuvą“ ir „Investuok Lietuvoje". Nors ši idėja kol kas atidėta, labai tikėtina, kad ateityje ji bus įgyvendinta.
Dabar veikiančių verslo paramos agentūrų reformos siekia ne tik socialdemokratai. B.Vėsaitė ir premjeras Algirdas Butkevičius jaučia verslo konfederacijų spaudimą. Verslininkų konfederacijos vadovas V.Sutkus prieš mėnesį paklaustas, kaip vertina ūkio ministrės darbą, užsiminė, jog su B.Vėsaite buvo kalbėta apie organizacijų, valdančių Europos Sąjungos struktūrines lėšas, jungimą. To paties siekia ir Verslo darbdavių konfederacija.
Toks verslininkus atstovaujančių organizacijų noras suprantamas. „Versli Lietuva“ ir kitos agentūros sėkmingai atlieka funkcijas, kurioms finansavimo siekia pačios konfederacijos. Pagrindinė – mokymai ir verslumo skatinimo programos, kurių įgyvendinimui ir valstybinės verslo paramos agentūros, ir verslo konfederacijos dalijasi ES pinigus.
Ši vyriausybė, rodos, tikrai nesuvokia pjaunanti šaką, ant kurios pati sėdi.
 |
| Algirdas Butkevičius |
Vyriausybė, rodos, tikrai nesuvokia pjaunanti šaką, ant kurios pati sėdi. Juk ateinančiais metais tiek šalies, tiek atskirų valstybės valdomų bendrovių rezultatai bus lyginami su dabartine situacija.
Paprasta logika sakytų, kad keisti sėkmingai dirbančių įmonių vadovus ar net naikinti efektyviai veikiančias struktūras turėtų būti itin rizikingas žingsnis politinės atsakomybės prasme.
Nebent mes grįšime prie senos tvarkos, kai valstybinės įmonės buvo uždaromis struktūromis ir politinių partijų veikėjų prieglobsčiais. Jų rezultatai vėl taps vidinio naudojimo informacija. Vėl bus pradėta kalbėti, jog pelnas valstybinėms įmonės nėra svarbiausia, nes jos atlieka socialines funkcijas. Verslo paramos agentūros vykdys formalius mokymus ir skatins verslumą, tačiau rezultatų teks laukti neapibrėžtą laiką. Esu įsitikinęs, jog suprastėjus rezultatams visos kritikos šukės pažirs ant dabar atleidžiamų vadovų, jų valdytų įmonių ar steigėjų. Ir niekam nerūpės, kad kokybinis lūžis jau buvo pasiektas. Reikėjo tik nesustoti.
