Kęstutis Gečas: Efektyviausia kova su propaganda – nutildyti jos patrankas

Tikslas – kanalas

Tad pirminis propagandos tikslas yra laimėti (sukurti, nusipirkti, perimti – tinka bet kokios priemonės) kanalą. Tai gali būti televizija, radijas ar interneto portalai, socialinių tinklų paskyros ir net tribūna mitinge – tinka bet kas, kuo galima pasiekti tikslinę auditoriją ir atakuoti jos smegenis.

Kanalo išjungimas yra vienintelis greitas ir efektyvus sprendimas, kovojant su propaganda. Atimkite iš priešo šautuvus bei patrankas, ir jis nieko negalės padaryti – rankomis kulkų nemėtys. Atimkite iš propagandisto komunikacijos kanalą, ir jis nebent galės pasakoti melus sau pačiam sėdėdamas prieš veidrodį.

Atimkite iš priešo šautuvus bei patrankas, ir jis nieko negalės padaryti – rankomis kulkų nemėtys. Atimkite iš propagandisto komunikacijos kanalą, ir jis nebent galės pasakoti melus sau pačiam sėdėdamas prieš veidrodį.

Visi kiti kovos su propaganda keliai skamba gražiai, tačiau yra antriniai, neefektyvūs ir duos rezultatą tik tolimoje perspektyvoje.

Pavyzdžiui, siūloma skatinti kritišką visuomenės mąstymą, kad ji būtų atsparesnė priešiškai propagandai, siūloma rodyti, aiškinti ir paneigti priešiškos propagandos veiksmus ir žinutes. Karo analogijomis kalbant, šitie pasiūlymai reiškia: pastatysime smegenims įtvirtinimus, apsikasime, sukursime požeminių bunkerių tinklą, gal net savomis patrankomis duosime grąžos.

Neabejotina, kad tai taip pat pravers, bet istorija moko: „Tik laiko klausimas, kada patrankos pramuša net ir storiausias sienas.“ O psichologijoje gerai žinomas principas: „Daug kartų pakartotas melas tampa tiesa.“ Tad propagandistui reikia tik kantrybės ir pakankamai sviedinių, kuriais galėtų diena iš dienos daug metų pliekti į mūsų smegenis.

Neturėkite iliuzijų, kad galima visuomenę apsaugoti nuo propagandos ją mokant ir taip didinant jos atsparumą – akademinis mokslas jau seniai įrodė, kad tai neįmanoma. Efektyviausias kelias yra ne slapstytis nuo priešo ugnies, o siekti, kad jos visai neliktų.

Laimėti laiko

Vakarų demokratijos mums nėra pavyzdys kovojant su rusijos (rusijos pavadinimas iš mažosios rašomas sąmoningai, – red. past.) propaganda. Ir ne tik dėl to, kad jos geografiškai nutolusios. Rusijos propagandos kanonada ten girdima žymiai silpniau dėl paprasčiausios priežasties – kalbos barjero. Taip, rusija aktyviai dirba Vakarų šalyse, tačiau įtaka ribota.

Geriausias ir patikimiausias būdas išjungti propagandos kanalą, yra išmokyti Lietuvos visuomenę anglų kalbos, tokiu būdu pertempiant visuomenę į vakarietišką informacijos ir kultūros erdvę.

O Lietuva yra informacinio karo pasienio zonoje: didelė dalis mūsų visuomenės supranta vienintelę užsienio kalbą – rusų, yra užaugusi su sovietų ir rusų filmais, muzika, knygomis. Tai nulemia, kad Lietuvoje yra labai populiari rusiška kultūros ir šou produkcija, per kurią vėliau rusija daro mums propagandinę įtaką.

Geriausias ir patikimiausias būdas išjungti propagandos kanalą –išmokyti Lietuvos visuomenę anglų kalbos, tokiu būdu pertempiant visuomenę į vakarietišką informacijos ir kultūros erdvę. Jauna karta pati automatiškai pereina, tačiau reikia aktyviai skatinti tai daryti ir vidutinio bei vyresnio amžiaus žmones.

O kol mes mokomės kalbos, reikia kantriai išjunginėti kanalą.

Išjungimas

Kanalo išjungimas turi dvi problemas: technologinę ir vertybinę.

Visiškai teisūs sakantys, kad techniškai neįmanoma išjungti interneto, nes pats jo principas yra decentralizacija. Tačiau tikslas turi būti ne visiškas kanalų išjungimas (tai neįmanoma), bet nuolatinis kanalų pasiekimo apsunkinimas.

Žmonės įsidiegs VPN (virtualų privatų tinklą)? Tegul įsidiegia. Bet tą sugebės padaryti ne visi, o ir VPN papildomai kainuoja. Nebus televizijų kabelinės televizijos paketuose, ją teks žiūrėti per internetą? Labai gerai – bus papildomas vargas, kitą kartą žmonės nusispjaus ir jų nebežiūrės, pereis prie patogesnių, kurie yra TV paketuose.

Mane stebina, kad valstybė pati sau apsisunkina darbą. Vietoje to, kad bėgiotų rusiškoms televizijoms iš paskos ir analizuodama jų informaciją (propagandinė buvo laida ar ne), valstybės galėtų iš anksto pareikalauti iš turinio kūrėjų viešai įsipareigoti nekurti propagandos ir sudėlioti automatinę drakoniškų baudų sistemą. Pavyzdžiui, už kiekvieną propagandine pripažintą laidą televizija turi sumokėti po, pavyzdžiui, milijoną eurų. O po pirmo pažeidimo automatiškai į Lietuvos banko sąskaitą televizija sumoka 10 milijonų eurų užstatą galimiems ateities pažeidimams kompensuoti. Sunku priversti kitos šalies televizijas tą daryti, tada galima nustatyti, kad Lietuvoje galima transliuoti tik tas televizijas rusų kalba, kurios turi atstovybes Lietuvoje su ne mažesniu kaip milijonas eurų įstatiniu kapitalu.

Norint teisinius mechanizmus galima sukurti, tačiau reikia siekti pagrindinio tikslo: propagandos skleidėjas turi jausti realias savo veiksmų pasekmes, jis turi rizikuoti savo kailiu. Dabar to nėra.

Lietuvoje kabelinių televizijų tiekėjai yra priklausomi nuo didelės dalies klientų, kurie nori rusiškų kanalų (nes nemoka kitos kalbos). Dabar susidarė iškreipta situacija, kada vieni tiekėjai jų netransliuoja, o kiti tai daro. Valstybės tikslas yra apsaugoti visuomenę, tačiau suprantama, kad ji negali drausti komercinės veiklos. Tad kodėl to neišsprendus komercinėmis priemonėmis ir apsunkinant, pavyzdžiui, rusiškus kanalus tiekėjai turėtų pardavinėti tik kaip atskirą paketą, kurio kaina yra ne mažesnė kaip visos likusios paslaugos, o šią sumą skiriant kovai su propaganda?

Norint teisinius mechanizmus galima sukurti, tačiau reikia siekti pagrindinio tikslo: propagandos skleidėjas turi jausti realias savo veiksmų pasekmes, jis turi rizikuoti savo kailiu. Dabar to nėra.

Tokių ir panašių išankstinės kontrolės ir apsaugos mechanizmų yra begalė, tereikia juos sudiegti. Europos Sąjunga panašia kryptimi juda kontroliuodama socialinius tinklus valdančias bendroves.

O Lietuvoje kol kas viskas juda net priešinga kryptimi. Jau netrukus Vyriausybė planuoja pakeisti nepaprastos padėties reguliavimą ir tokią padėtį palikti galioti tik pasienyje, o nelikus nepaprastosios padėties bus vėl sunku riboti propagandinius kanalus.

Laisvės ir teisės

Kova su propaganda visada atsiremia į žodžio laisvės ribojimą. Tuo ir naudojasi propaganda, stengdamasi išsaugoti savo kanalus – prisidengdama viena pagrindinių demokratijos vertybių daro savo nešvarų darbą ir žaloja mūsų visuomenę.

Tačiau kanalą galima išjungti ar apriboti ir nepažeidžiant laisvių, tik reikia teisiškai gerai pasiruošti ir visą mechanizmą kreipti į du pagrindinius tikslus: apsunkinti propagandos kanalo prieinamumą visuomenėje ir didinti paties propagandos skleidėjo riziką.

Valstybė neturi lakstyti paskui kiekvieną propagandos kanalą ir rankioti bei įrodinėti pažeidimus, tačiau ji turi kantriai kurti sistemą, kur kanalas turi įrodinėti, kad turi teisę būti transliuojamas mūsų šalyje ir atidžiai saugotis neprarasti šios teisės.

Ar bus lengva? Tikrai ne. Tačiau tik nutildydami kanalus galėsime gyventi be propagandos bombardavimų, nereikės kiekvieną kartą lakstyti į slėptuves ar apkasus.

Kas dar abejoja, jog tai svarbu, primenu G.Orwello, parašiusio klasika tapusį kūrinį apie autoritarinę valstybę „1984“, kuris šioje knygoje rašo: „Kas kontroliuoja dabartį, tas valdo praeitį. Kas kontroliuoja praeitį, tas valdo ateitį.“ Tad rusija, metodiškai keisdama (kontroliuodama) dabartį ir praeitį, paruošia Lietuvos žmones jos, o ne mūsų kontroliuojamai ateičiai.