Kęstutis Jauniškis: Energetikai parodė jėgą – premjerą ir ministrą pastatė į kampą

Rugsėjo ir spalio elektros kainos bloškė visą energetikos sektorių keletą metų atgal. Tik šiuo atveju kalba eina ne apie kainas – kilovatvalandės po 72 centus niekas niekuomet nesapnavo net ir košmariškame sapne.
Kęstutis Jauniškis (130)
Kęstutis Jauniškis / Asmeninio archyvo nuotr.

Kalba eina apie blogesnius dalykus, rodančius, kad energetikoje vėl grįžta uždarumo, neaiškių susitarimų ir nerišlių paaiškinimų laikai. Bet ir tai dar nėra pati blogiausia išvada. Didžiausią nerimą kelia tai, kad grįžta energetikų galios monopolis, nepaisantis nei skaidrių santykių, nei rinkos taisyklių, nei vartotojų interesų.

Rugsėjo-spalio mėnesiais didesnės šalies pramonės įmonės dėl 5-7 centais pabrangusios elektros patyrė po keliasdešimt tūkstančių litų nuostolių. Ir tai nėra, kaip bandė aiškinti valdžios atstovai, įprastas elektros kainų svyravimų biržoje rezultatas. Net ne joks force majeure, kuris gali ištikti dėl objektyvių priežasčių ar gamtos stichijų. Tai kur kas rimčiau.

Didžiausią nerimą kelia tai, kad grįžta energetikų galios monopolis, nepaisantis nei skaidrių santykių, nei rinkos taisyklių, nei vartotojų interesų.

Pirmieji apie pavojų pradėję skelbti nepriklausomi elektros tiekėjai rėžė tiesiai šviesiai – prieš vartotojus ir elektros tiekėjus buvo įvykdytas išpuolis, jau turintis ir dar turėsiantis labai blogų pasekmių.

Taip vertinamas kovą pasirašytas susitarimas tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos perdavimo sistemų operatorių. Pagal šį susitarimą, pigios elektros importas iš trečiųjų šalių yra ribojamas, o pirmenybė teikiama vietos energetikų pagamintai elektrai. Ne paslaptis – čia konkurentų neturi pigi elektra iš Estijos skalūnų.

Tačiau estiška elektra negali patenkinti Lietuvos ir Latvijos poreikių, be to, tinklų pralaidumai tarp Latvijos ir Estijos nėra pakankami. Dėl šių dviejų priežasčių elektros kaina Lietuvoje yra daugiau nei dvigubai didesnė nei Estijoje. O iš tokio žvėriškai didelio kainų skirtumo papildomai dar užsidirba Estijos ir Latvijos perdavimo sistemų operatoriai. Ir ne tiek mažai – kartais net po 1 milijoną eurų per dieną.

Štai ir visa situacija. Ketvirtadienį suskubta pranešti, kad minėtas susitarimas bus peržiūrėtas, kad importas iš trečiųjų šalių nebus ribojamas.

Tačiau niekas nebando paaiškinti trijų operatorių susitarimo atsiradimo aplinkybių, įvardyti projekto iniciatorius ir autorius, paviešinti patį projektą. Ir niekas net nebando paneigti sklandančių kalbų, kad susitarimo projektą sau naudingomis nuostatomis papildė estai, o iš Lietuvos pusės be jokių prieštaravimų jį pasirašė tuometis “Litgrid” Strategijos departamento vadovas L.Liutkevičius, prieš tai dirbęs Estijos energetikų dukterinėje įmonėje.

Tik šiaip sutapimas? Galbūt. Nors Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas V.Jankauskas pripažino, kad jam dar dirbant Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje, estai ne kartą kėlė klausimą, jog būtina riboti importą iš Rusijos. “Dabar jiems tai pavyko”, – įsitikinęs V.Jankauskas.

Ką mes sužinojome apie tai? Vietoj rimtesno tyrimo, tik nerišlus premjero Algirdo Butkevičiaus pasakymas, kad apie šį susitarimą Energetikos ministerija nieko nežinojo. Tai galima suprasti kaip pripažinimą, kad energetikai vėl valdo valstybę. Na, dar iš Seimo narės B.Vėsaitės gavome paaiškinimą, kad dėl visko kaltas A.Kubilius. Štai ir viskas.

Kokios gali būti šios istorijos pamokos?

Ką mes sužinojome apie tai? Vietoj rimtesno tyrimo, tik nerišlus premjero Algirdo Butkevičiaus pasakymas, kad apie šį susitarimą Energetikos ministerija nieko nežinojo.

Pirmoji jau pasimatė – Vyriausybės vadovas A.Butkevičius atsiėmė pažadą atpiginti elektrą. Bet pažadėjo, kad ji nebrangs.

Jeigu elektros energijos kaina gyventojams ir nedidės, tai verslas už kiekvieną kilovatvalandę kitąmet mokės 5-7 centais daugiau. Tai reiškia, kad brangs gamybos savikaina, o kartu ir galutinis produktas. Sniego gniūžtės efektas.

Kita vertus, yra ir šviesioji šios istorijos pusė – įvykių eiga teikia vilties, kad praėjo laikai, kada energetikai galėjo daryti, ką panorėję.

Šįkart buvo pabandyta sugadinti rinkos veikimo mechanizmą, brutaliai į besisukantį smagratį įkišus laužtuvą. Planas pavyko. Bet tik iš dalies, nes verslas, o po to nubudę politikai, tai palaikė akibrokštu.

Artimiausi mėnesiai bus labai svarbūs – jie parodys, ar elektros kainų krizė taps ilgalaike ir nebevaldoma. Ir ar naujieji monopolininkai vėl pradės valdyti valstybę. Drakonas žuvo, tegyvuoja drakonas?

 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis