Įtakingas leidinys „The New York Times“ paskelbė straipsnį, kuriame skelbiama, jog Estija geriau išlaikė krizės egzaminą nei Latvija ir Lietuva. Specialistų teigimu, taip atsitiko todėl, kad ekonominio augimo metu Estija protingiau naudojosi užsienio kreditais ir palaikė finansinę discipliną. Tačiau visos šalys susiejo savo valiutas su euru, o paskui, atėjus ekonominiam sunkmečiui, jų BVP smarkiai smuko.
„Estija taps lakmuso popierėliu įvertinant galimybę plėsti euro zoną“, – rašoma įtakingame leidinyje. Beje, sprendimas įvesti eurą būtent Estijoje būtų ir politinės paramos parodymas šiai šaliai, kai Rytų Europa su nerimu stebi Rusijos galios demonstravimą.
Beje, nors kai kurie ekspertai teigia, jog Estiją reikėtų priimti į euro zoną, o paskui galbūt mąstyti ir apie kitas šalis, kai kurie skeptikai tvirtina, jog to dabar daryti nereikėtų, ypač turint omeny prastą Ispanijos, Graikijos ir Airijos padėtį. Tačiau kiti kritikai tvirtina, jog tai būtų diskriminacija. „The New York Times“ mini būtent Lietuvos pavyzdį – 1999 metais Italija ir Belgija prisijungė prie euro zonos, nors jų skolos viršijo BVP, o Lietuva 2007 metais negavo leidimo įsivesti eurą vien dėl to, kad 0,1 proc. viršijo galimos infliacijos kartelę.
Estija tvirtina, kad jau kitais metais bus pasiruošusi įsivesti eurą, ES ekonomikos reikalus prižiūrintis komisaras irgi teigiamai nusiteikęs šios šalies atžvilgiu. Ir, kaip rašo „The New York Times“, nors kai kurie ekonomistai mano, jog reikėtų žengti svarbų žingsnį ir priimti į euro zoną visas tris Baltijos šalis, vargu ar galima to tikėtis.