Šiandieninis naftos kainų kritimas vertinamas kaip trumpalaikis, kurį nulėmė iš esmės dėl įvykių Japonijoje sumažėjęs investuotojų rizikos apetitas. Vertinant įvykių Japonijoje neigiamą poveikį globaliai pasaulio ekonomikai, galima tikėtis tolesnio naftos kainų kritimo tuo atveju, jei grėsmė dėl Fukušimos atominės elektrinės reaktorių sprogimo padidės. Tačiau, remiantis Europos centrinio banko valdančiosios tarybos nario Ewaldo Nowotny teiginiu, jog Japonijai būtini saugūs energetiniai ištekliai, galime daryti prielaidą, kad naftos paklausa ir atitinkamai kainos greičiausiai didės ir toliau.
Vertinant fundamentalius veiksnius, lemiančius naftos pasiūlą ir paklausą, yra aiški rizika, kad vidutinio laikotarpio perspektyvoje naftos kaina didės. Pagrindinės prielaidos yra susijusios su augančia sparčiai besivystančių ekonomikų tokių kaip Kinija ir Indija įtaka pasaulinėje arenoje. Šiandien sparčiai augančios rinkos sudaro apie 75 proc. globalaus augimo, tuo tarpu, kai prieš kelis dešimtmečius ši dalis buvo apie 30 proc. Besivystančių šalių rinkos bus didžiausi tiek energetinių išteklių, tiek ir maisto produktų vartotojai.
Visų pirma tai lemia santykinai žemas energijos vartojimo efektyvumas lyginant su industrinėmis ekonomikomis, visų antra – šioje rinkose sparčiai keičiasi vartojimo prioritetai. Taigi, ar naftos kainos didės iki 100 JAV dolerių už barelį ir daugiau? Pagal optimistinį scenarijų Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) padidins naftos gavybą ir tai lems mažesnes naftos kainas. Tikėtina, kad vienas naftos barelis kainuos apie 90 JAV dolerių, o tai, pasak OPEC, yra teisinga naftos kaina.
Paveiks Lietuvą
Sparčiai augančios pasaulinės energetinių išteklių ir maisto kainos atitinkamai paveiks ir Lietuvos infliaciją. Reikia įvertinti tai, kad ir maisto, ir energetinių produktų dalis Lietuvos vartojimo kainų indeksui (VKI) yra didesnė nei euro zonos valstybių, todėl, jei pesimistinio scenarijaus atveju naftos kainos didės, poveikis maisto kainų didėjimui ir infliacijai Lietuvoje bus didesnis.
