Dabar valstybės finansuojamose vietose (universitetuose ir kolegijose) studijuoja apie 55 proc. studentų. Likusios studentijos dalies, kuri už mokslus moka visą kainą, kišenės palengvėja nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų per metus.
Kai studijavau bakalauro programą, už mokslą aukštosiose mokyklose reikėjo mokėti fiksuotas įmokas. Tuomet geriausiai besimokantieji studijavo nemokamai, daliai tekdavo už semestrą pakloti 520 litų įmoką, dar dalis mokėjo visą studijų kainą.
Man studijuojant magistrą jau įsigaliojo kita tvarka, pagal kurią gerai besimokantiems leista studijuoti nemokamai, o kitiems nurodyta mokėti Vyriausybės nustatytą skirtingą studijų programų mokestį. Taip yra ir dabar. Mokesčių už studijas našta man kur kas didesnė buvo studijuojant magistrą nei bakalaurą, bet vis dėlto noras grįžti prie fiksuoto mokesčio už studijas pliusų minusų lentoje surinktų daugiau „prieš“ nei „už“.
Ministerija siekia, kad studentas mokėtų ne visą, o fiksuotą studijų įmoką, o likusią dalį apmokėtų valstybė. Švietimo strategai prognozių neskelbia, bet būtų galima lažintis, kad palaiminus fiksuotas įmokas už studijas tokių, kuriems valstybė padengia visą studijų kainą, būtų ne daugiau, o mažiau nei dabar.
Vyriausybės programa numato, kad metinė studijų įmoka turėtų būti „ne didesnė nei vieno vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydis“. Taigi semestras studentui atsieitų apie tūkstantį litų. Nuo įmokos esą būtų atleisti tik gerai besimokantys studentai. Kokia dalis tų gerai besimokančių iš tiesų nemokės už studijas, ir kiek valstybei visa tai kainuos, kol kas neaišku.
Švietimo strategai prognozių neskelbia, bet būtų galima lažintis, kad palaiminus fiksuotas įmokas už studijas tokių, kuriems valstybė padengia visą studijų kainą, būtų ne daugiau, o mažiau nei dabar.
Vis dėlto jau dabar norėtųsi žinoti, kiek valstybė bus pajėgi padengti studijų kainos likutį? Iš kur bus paimta papildomų lėšų, jei jų trūksta net pensijoms kompensuoti?
Jeigu valstybė neskirs įmokos tam tikram skaičiui studentų, aukštosios mokyklos paprasčiausiai pritrūks lėšų veikti. Būtent nuolatinis finansavimo stygius ir buvo paskata pasakyti „sudie“ anksčiau veikusiai fiksuotų įmokų sistemai.
Galų gale atsiverskime Konstituciją. Jos 41 str. išguldyta, kad „gerai besimokantiems piliečiams valstybinėse aukštosiose mokyklose laiduojamas nemokamas mokslas“. Jei šis naujas mokestis bus taikomas visiems, tai pažeis Konstituciją.
Dar vienas argumentas „prieš“: Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta apklausa parodė, kad viena iš pagrindinių priežasčių studijuoti Lietuvoje jauni žmonės įvardijo galimybę studijuoti nemokamai. Tokie apklausos rezultatai verčia nerimauti, kad visuotinės studijų įmokos įvedimas gali vėl skaudžiai priminti emigracijos ir protų nutekėjimo problemą.
Galbūt yra siūlomos sistemos privalumų. Galbūt. Bet kol kas jų neregėti.
