Kristina Aržuolaitienė: Kodėl aš pritariu „Baltic Pride“?

XXI a. Lietuvos, Europos Sąjungos šalies, viešojoje erdvėje vis dar galime rasti to, ką galima būtų priskirti ir homofobijos apraiškoms. Man ne vienerius metus vykdant įvairias iniciatyvas, kuriomis siekiu visuomenėje skatinti lygybę ir toleranciją tiems, kurie dėl kažkokių priežasčių tebelieka užribyje, tos apraiškos – kaip dūriai peiliu į širdį.
Kristina Aržuolaitienė
Kristina Aržuolaitienė

Esame pirmasis Lietuvoje žiniasklaidos kanalas, išreiškęs paramą LGBT. Taip, 15min neseniai tapo „Baltic Pride“ informaciniu partneriu. Nes mūsų misija – kurti visuomenės gerovę. Lygybė – vienas pamatinių demokratinės valstybės bruožų, todėl įgyvendinę projektus „Diskriminacijos radaras“, „Mes lygūs“ ir kt. žengėme dar vieną svarbų žingsnį, kuriuo didžiuojuosi.

Vis dėlto šiai bendrai portalo pozicijai pritarė ne visi. Kolegė Regina Statkuvienė savo komentare pateikė visiškai priešingą portalo bendrai pozicijai nuomonę. Ji visiškai nesutampa su mano asmenine laikysena ir, mano galva, net kvepia homofobija.

R.Statkuvienės komentare visų pirma suplaktos parado ir eitynių sąvokos. Vilniuje kol kas paradų niekas nerengė ir nerengia, o eitynės skirtos visai ne, kaip ji teigia, išversti savo apatinius viešai ir prievarta įsiveržti į kitų asmeninę erdvę, o tam, kad švęstume laisvę ir galimybę mylėti ne pasislėpus po devyniom spynom, o viso pasaulio akivaizdoje. Į šią šventę susiburia ne tik LGBT asmenys, tačiau susikibę už rankų atžingsniuoja ir heteroseksualios šeimos su savo atžalomis. Tikiu, kad šiųmečiame „Baltic Pride“ birželį, pasipuošę gražiausiomis vaivorykštės spalvomis, būsim visi: aš, mano kolegos, draugai, šeimos nariai ir (ne)pažįstami ir kartu reikšime paramą lygybei.

Kažkodėl „Pride“ eitynės kai kuriems vis dar asocijuojasi su neregėtomis orgijomis – suprask, išeis masės į gatves, išsirengs nuogai, nutrenks apatinius, cituoju, kai kuriems ant stalo, ir užsiiminės seksu. Tiesiog čia ir dabar. Tačiau Vilniuje eitynės vyko ne kartą, ir tie, kurie norėjo pamatyti tikrovę, jau senokai suprato, kad iškreiptos fantazijos į sostinės gatves neišėjo.

LGBT žmonės ir juos palaikantys buriasi į eitynes, nešdami savo pilietinių teisių vėliavą, kuri primena jų norą būti lygiaverčiais piliečiais. Man yra tekę kalbinti ne vieną vienos lyties asmenų porą, kurioje partnerei(-iui) nutikus nelaimei, kitas negali sužinoti apie jo(s) sveikatos būklę ligoninėje, turi nueiti kryžiaus kelius, norėdami gauti bendrą paskolą, tarkime, būstui, maža to, negali tuoktis, įsivaikinti ar tiesiog laisvai kalbėti ir parodyti savo meilę. Ir priešingai – heteroseksualioms poroms tai tarsi savaime suprantami dalykai.

Tai kodėl priešiname homoseksualias ir heteroseksualias poras ir vienos tampa lygesnės už kitas, nes vienur juoda, o kitur kažkodėl balta?

Kaip portale bernardinai.lt yra rašiusi Irena Eglė Laumenskaitė, marksistinis visuomenės modelis kalba apie tai, kad visuomenę sudaro dvi priešingos socialinės grupės, iš jų vienos teisės mažesnės ir ji sąlygota kitos – galingesnės. Tuo, kaip rašo autorė, rėmėsi buržuazijos ir proletariato supriešinimas, kai buvo kviečiama į kovą su išnaudotojais, o vėliau, prasidėjus radikaliam feminizmui, radosi vyrų ir moterų priešinimas. Dabar gi homoseksualai tarsi paverčiami atskira žmonių klase, supriešinant ją su heteroseksualiais asmenimis. Tačiau jie – tokie patys žmonės kaip mes visi.

Neseniai dalyvavau Briuselyje vykusiame seminare apie moteris politikoje ir lyčių lygybę. Nors daugiausia dėmesio buvo skiriama moterims ir jų teisėms, tačiau užsiminta ir apie kovos už LGBT asmenų svarbą. Randasi pozicijų, kad „jei mažiau gėjai ir lesbietės rėktų, mažiau kam užkliūtų“. Tokia argumentacija primena #MeToo atvejus, kai užuot kaltės pirštą dūrus į tikruosius kaltininkus, jis duriamas į aukas. Neva gi pačios prisiprašė pasirinkusios sijoną, panašaus ilgio į diržą.

Bet ar norėtumėte, kad jūsų sesuo, dukra, mama, tapus seksualinio smurto auka, taip būtų kaltinama? Ar norite, kad ji gautų mažesnį atlyginimą ne dėl to, kad prasčiau dirba, tačiau dėl to, kad yra moteris?

Maža to, ar norėtumėt, kad jūsų vaikas bijotų prisipažinti jums apie savo seksualinę orientaciją ar jaustųsi nesaugus laisvai mylėti laisvoje demokratinėje šalyje? „Baltic Pride“ egzaminas tikriausiai ne vien apie LGBT bendruomenę, tai ir mūsų tolerancijos išbandymas, tai ir pamatavimas, kiek esame pasirengę žengti į priekį dėl visų tų, kurie šiandien dėl tam tikrų priežasčių atsiduria užribyje. Kaip yra pasakęs gerbiamas a.a. filosofas Leonidas Donskis, „liberali demokratija yra įsiklausymas į balsą tų, kurie neturi daugumos.“

Įsiklausykime. Todėl baigsiu akcijos prieš daugelio pašto dėžutes pasiekusias peticijas, kurios skleidžia neapykantą homoseksualų atžvilgiu ir ragina riboti jų eitynes, šūkiu: „Tepadeda jums Dievas“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų