Kai prabylama apie asmens lyderystę, visi sutartinai ima kalbėti apie prezidentę. Taip sustiprinamos jos simbolinės galios bei įtaka būsimiems politiniams procesams.
Trumpai kalbant, karalių karaliumi daro svita. Kuo daugiau mes ją minime, tuo dažniau ir gyvenimo bei aplinkybių užguitas žmogus mąsto apie viską galinčią prezidentę.
Tačiau dabar, kai Seimo valdžios vairą rengiasi perimti naujoji trijų ar keturių partijų koalicija, lyderio vaidmenyje vis dažniau regime A.Butkevičių. Tai jo nuomonė ima tapti lemiama svarstant ministrų kabineto reikalus, LSDP reiškiant savo santykį su koalicijos partneriais bei koalicinių partijų lyderiais.
Nors vis dar matome V.Uspaskicho ir D.Grybauskaitės dvikovą, tačiau tai tik paprasčiausi abiejų politikų taktiniai manevrai.
Dogmatiškai veikė pagal prieš rinkimus patvirtintą planą. Nors asmeniškai ji prapylė ir rinkimus, ir referendumą.
V.Uspaskichas kovoja ne tiek dėl savo galimybių būti premjeru ar Seimo pirmininku, kiek dėl savo partijos kolegų, siekdamas jiems mainais už save gauti kuo daugiau ir geresnių pozicijų valdžioje.
Praeis savaitė ir jis, suderinęs pozicijas, išvyks į Europos Parlamentą. Čia liks jam dėkingi ir žinantys kieno dėka tapo tuo, kas dabar yra, Darbo partijos eiliniai.
D.Grybauskaitė tikrai žino savo galimybes bei konstitucines veiksmų ribas, bet ji dar turi atidirbti savo globėjams, tai ir dirba.
Tačiau, kad ir kaip dėliotume galimas koalicijas, A.Butkevičius tampa tuo galios kamuolio įžaidėju, be kurio įsivaizduojamų koalicijų ateitis tampa komplikuota. Jau nublanko R.Pakso „spindesys“, tradiciškai silpnas lieka V.Tomaševskio balsas ir jau akivaizdžiai prislopintas V.Uspaskichas, kuris žino, kas yra tikrasis lyderis.
Mūsų bėda, kad mes iš lyderio vis dar laukiame pliaukštelėjimo bizūnu, riktelėjimo ant nepaklusniųjų, trankymo kumščiu į stalą.
A.Butkevičius visada demonstravo neagresyvų lyderystės variantą, kuris apgaulingai trikdė įpratusius paklusti jėgai. Jo asmenyje regime derybininką net tada, kai galima net nesikalbėti su silpnesniu.
A.Butkevičius atneša naujovę, kuri reikalinga Lietuvai, siekiančiai būti demokratine – įsiklausymą į partnerį ir derybinį santykį net su tais, kurie dar vakar buvo nusiteikę kategoriškai neigiamai prieš jį patį.
Naujausias korektiškos politinės elgsenos pavyzdys – A.Butkevičiaus atsakas prezidentei, kai be reikalavimų ir įžeidinėjimų (paliekant galimybes garbingai pasitraukti, nusileisti) atsakyta į prezidentės ultimatumą dėl Darbo partijos dalyvavimo koalicijoje.
A.Butkevičius pasiuntė prezidentei signalą, kuriame yra nuoroda į jos vietą dabartinėje politinėje galių kombinacijoje, bet kartu suteikė jai galimybes parodyti, kad D.Grybauskaitė vis dar turi sprendimo priėmimo galią koalicijos sudarymo procedūroje: „Dėl Užsienio reikalų ministerijos mes siūlome, kad šitą poziciją galėtų valdyti ir tiesiog pateikti pasiūlymą pati prezidentė.“
Nomenklatūrinės sovietų mokyklos lyderiams tai yra vertinga pamoka, kaip nedeginant tiltų kuriami atsakingi ir stiprūs padėties kontrolės svertai. Tikėkimės, kad tai taps tradicija, gal net save pergudravusiems politikos kietakakčiams iš dešinės.
