 |
Priežastys įvairios – asmeniniai lyderių ir narių nesutarimai, grupinės interesų pretenzijos kitai grupei, nauji organizaciniai dariniai, kurie jau nepriima galimybės persiformuoti į kitokius. Žodžiu, liberalai suskaldyti ir supriešinti.
Tokia padėtis naudinga daug kam. Išblaškytas liberalų rinkėjas ima vengti dalyvavimo rinkimuose, renkasi ne liberalų partiją, o tą, kuri gali laimėti. Išblaškytos liberalų gretos tampa lengvu, nesunkiai pajungiamu partneriu valdančiojoje daugumoje, kur dominuojančiai konservatorių frakcijai daug lengviau derėtis atskirai ir daryti įtaką dviem nedidelėms frakcijoms, o būtų sudėtinga nesiskaityti su didele liberalų frakcija. Bet yra, kaip yra.
Visos liberalų pajėgos rengiasi rinkimams, bet jų galimybės skirtingos.
Liberalų sąjūdis dar prieš savaitę atrodė solidi ir ramiai einanti į rinkimus jėga, kurios pagrindinė įvaizdžio dalis buvo nesikišti į rizikingus ginčus koalicijoje (prisiminkime, kaip tyliai ir beveik nepastebimai elgėsi Liberalų sąjūdis per skandalą su FNTT valdininkais).
Toks nuoseklus ir tvarkingas ėjimas į rinkimus nežadėjo daug balsų, tačiau leido išsaugoti esamus ir gal net surinkti šiek tiek atkritusių nuo dešinės ir kairės nedideliame liberalų politiniame spektre. Tačiau nuosaiki Liberalų sąjūdžio rinkimų taktika sulūžo per vieną dieną, kai į viešumą iškilo G.Steponavičiaus nuotykiai su sekseksperte.
Nemanau, kad verta moralizuoti šio skandalo dalyvius. Geriausia būtų leisti pačiam G.Steponavičiui sureguliuoti savo asmeninius santykius. Tačiau kai skandalas kliudo visos partijos rinkimų strategiją, vieno asmens atvejis tampa visos partijos problema.
Partija ėmėsi energingai ginti vieną savo lyderių, kaltinti kitą pusę. Gal ir reikia taip elgtis partijos nariams, tačiau rinkimų kovoje teks keisti savo strategijas, nes dabar solidumo ir rimties vaizdinys išsikreipia, tampa netikras.
Konservatoriai neužmiršo Liberalų sąjūdžio įžeidimo apie vienintelę sveiko proto dešiniąją partiją, todėl atseikės Liberalų sąjūdžiui su kaupu. Kiti liberalai irgi primins visuomenei apie nusidėjėlius ir neleis šiam skandalui užgesti. Taigi liberalų įvaizdis kinta ir išblaško taip sunkiai sutelktus rinkėjus bei jų simpatijas.
Judėjimas „Taip“ vis labiau grimzta į Vilniaus miesto ūkines problemas, kurios vietoj konstruktyvaus pavyzdžio virsta finansinių skandalų virtine. Jei A.Zuokui pasiseks atsiriboti nuo Gedimino prospekto rekonstrukcijos machinacijų, jam bus pateikti kiti kriminaliniai miesto ūkio rebusai. A.Zuoko laukia sudėtingos kovos dėl išlikimo.
Manyčiau, kad jam būtų tikslinga ne siekti laimėti rinkimus į Seimą, o sutvarkyti savo užnugarį, sutvirtinti lyderio įvaizdį ir sutelkti „Taip“ kitiems rinkimams. Bet tam reikalingi dideli ištekliai.
Lieka nusistebėti, kad Liberalų ir centro sąjunga, demonstruodama principus ir nevengdama konfliktų dėl savo įsitikinimų net su koalicijos partneriais, parodė save ne tik gyvybinga, bet ir verta politinio prizo – gyventojų palankumo.
