 |
Emocijų proveržio priežastis ne ta, kad prezidentė nusprendė taip, kaip ji mano esant teisingiausiai – nesikišti į politinius priešrinkiminius procesus. Priežastis ta, kad ją bei liberalcentristus kritikuojantys asmenys gina savo pretenziją būti vieninteliais žinančiais, kaip turi elgtis prezidentė duotojoje situacijoje.
Jų žinojimas ateina iš įsitikinimo, kad jie neklysta, jie jau tiek yra padarę ir dar tiek reikalinga atlikti, kad bet koks kišimasis į tuos reikalus, tampa nusikaltimo ekvivalentu. Prezidentė įsikišo. Ji mėgsta valdyti, bet... konservatorių ir prezidentės požiūriai turi kardinalų skirtumą.
Prezidentė, būdama visiška biurokratė, neketina žaisti politinių žaidimų, štai kur bėda. Jos reikalavimai valdininkiškai paprasti ir suprantami – yra valstybė su savo problemomis, kurias visi turi spręsti. Funkcijos vykdomos taip, kaip nurodo procedūros.
Prezidentė, būdama visiška biurokratė, neketina žaisti politinių žaidimų, štai kur bėda.
Ministro R.Palaičio sprendimas nušalinti FNTT vadovus argumentuotas, na o jų gynėjai atranda tik emocinį kalbėjimą apie tai, kokie nušalintieji buvo geri anksčiau. Tačiau nušalinama ar paliekama postuose ne už praeitį, o už dabartį, kuri turi negatyvų atspalvį ir tai trukdo vykdyti visos VRM sistemos funkcijas.
Konservatoriai ir ne tik jie, dažnai visur mato partinį interesą, todėl nesunku pamatyti, kad į daugelį aukštų postų, konkursus laimi ne geriausi (profesionaliai mąstantys ir politiškai neutraliai nusiteikę), o artimi valdančiajai partijai.
Nesiruošiu vardinti, kurie ir kiek tokių per šią kadenciją jau yra įsitvirtinę valdžioje, tai atskira tema, kitiems žurnalistams, dideliam straipsniui apie valdančiųjų invaziją į ministerijų ir departamentų postus. Partinis aspektas ima dominuoti net ten, kur politikos net neįtartum.
Nors vienas, tikrai sietinas su politika, partinio pasižiūrėjimo į Lietuvą pavyzdys (manyčiau, ypač ryškus) yra vertas paminėjimo – tai buvo šių metų Kovo 11 dieną, kada švenčių proga išleista knyga apie signatarus tapo ne istoriniu, proginiu darbu, o tendencingos ir ryškiai vienos partinės nuomonės bei vertinimų apie signatarus transliavimu, kur vieni teikiami kaip didvyriai, o kiti kaip ydingos asmenybės. Nors esmė ta, kad jie visi vienodi, nes yra signatarai. Bet tik ne partinėje logikoje, čia signataras signatarui nelygus.
Ką reiškia konservatoriams du nušalinti FNTT valdininkai? Tai signalas saviems, kad jie irgi gali būti neapsaugoti – negeras precedentas. Nors dar nežinia, ar šie konkretūs valdininkai nėra rimčiau įklimpę į tam tikras priklausomybes?
Visais atvejais, TS-LKD vadovai bei atskiri nariai užsižaidė galių žaidimais, užmiršę, kad politika, jei ji demokratinė – reikalauja ramios diskusijos ir atsakingumo, mokėjimo suprasti kito poziciją, o ne reikalauti jos atsisakyti.
Kada užmirštami šie paprasti demokratiniai principai, būtinai prieinama iki pasimetimo ir chaoso. Todėl ir tenka konstatuoti, kad konservatoriai šiandien moka brangią savo partinio teisingumo kainą, kada įsivaizduojama visavaldystė pavirsta į niekuo nepridengtą pasipūtimą ir nepagarbą kito nuomonei ar pozicijai.
