Atsiskyręs nuo kitų liberalų ir sukūręs savo politinę partiją, A.Zuokas pareiškė pretenzijas į liberalų politinio diapazono dalį. Bet jis padarė keletą strateginių klaidų. Be to, neaiškūs jo artimiausių kelerių metų strateginiai planai, nes noras tapti premjeru turėtų būti paremtas kitomis strateginėmis ir taktinėmis orientacijomis.
Pirmoji A.Zuoko strateginė klaida buvo ta, kad jis vienu metu užsipuolė visas partijas. Blogi ir konservatoriai, ir liberalai, ir socialdemokratai. Bet kovodamas visais frontais A.Zuokas turėtų suprasti, kad jis taip pat bus mušamas iš visų pusių.
Tiesa, gali būti, kad jo rinkimų štabe manoma, jog tokiu būdu bus atkreiptas žmonių dėmesys ir iš visų pusių puolamas A.Zuokas visą laiką bus rinkėjų akiratyje.
Be abejo, A.Zuokas rinkėjų akiratyje bus. Tik bus ne tas, už kurį balsuojama, nes jis padarė dar vieną klaidą: tapdamas Vilniaus meru gyventojams suteikė viltį, kad miesto bėdos bus išspręstos. Visi laukė intensyviai išreklamuoto Zuokiško miesto virsmo. Iš provincialaus – į europinį, iš brangaus – į ekonomišką, iš nejaukaus – į patogų.
Užsipulti prezidentę yra originalu, o gal net perspektyvu, tačiau tik ne A.Zuokui.
Bet šilumos kainos tik kilo, gatvės liko duobėtos ir skylėtos, o lopomos jos ne dėl miestiečių patogumo, bet todėl, kad taip galima užlopyti finansines problemas. Miestas nusivylė A.Zuoku, kaip galimu proveržio varikliu. Todėl už jį net Vilniuje balsuos daug mažiau žmonių, nei per rinkimus į sostinės tarybą.
Suprasdamas savo sudėtingą situaciją (juk ne kvailas), A.Zuokas yra priverstas ieškoti naujų būdų, kaip atkreipti dėmesį ir pristatyti save kaip pozityvų politiką. Nežinau, kas jam patarė, bet užsipulti prezidentę yra originalu, o gal net perspektyvu, tačiau tik ne A.Zuokui, kuris ir taip turi aibę priešų. D.Grybauskaitė be vargo nusipurtys šio politiko zyzimą apie alternatyvas – šioje dvikovoje laimės tik ji.
Kita vertus, A.Zuokas, matyt, nepagalvojo, kad jis gali sukurti problemų V.Ušackui, kuris gal ir kandidatuos į prezidentus, bet jo, kaip perspektyvaus kandidato reputacija gali būti susieta su A.Zuoku.
Kitaip sakant, A.Zuoko priešininkai tampa V.Ušacko priešininkais. Jis taps įtartinu dėl tikrų ar tariamų sąsajų su tuo, kuris nepriimtinas daugumai. Tiesiog rinkimų dovana D.Grybauskaitei. V.Ušackui teks kažką daryti, kad sušvelnintų tokią galimą nuomonę.
A.Zuoko rinkimų kampaniją žymės ne tiek jo politinės pozicijos, kiek kainos už elektrą, vandenį ir šilumą. Nesutardamas su daugeliu Vyriausybės bei Seimo svarbiausių figūrų, A.Zuokas pasmerkia save tapti atpirkimo ožiu dėl padidėjusių komunalinių mokesčių.
Esu tikras, kad jau kuriamos taktikos, kaip visas miesto ūkio bėdas suversti nevykusiam merui. Todėl esmine problema A.Zuokui tampa ne tiek rinkimai į Seimą ar prezidento postą, kiek galimybė išsaugoti mero postą po spalio 14-osios. Tada ateities strategijas bus galima svarstyti ramiau ir blaiviau.
