Ryškesnių išpuolių prezidentė šįkart vengė, priešingai, frazė „tikiu, galime būti geresni“ sukūrė vos ne idiliško bendradarbiavimo tikimybę. Todėl visuomenė bei politikos atstovai kažkaip ramiai išsakė keletą kritinių pastabų dėl vienos ar kitos formuluotės ir užsiėmė kitais reikalais.
Tačiau metinėje kalboje glūdi stiprios vidinės politinės įtampos užtaisas, kuris detonuosis, kai prezidentė nuspręs, jog tam pribrendo sąlygos.
Susitarimo paieška nėra strateginis jos interesas. Šis siekis rodo ne naują politinio veikimo stilių, bet jos negalėjimą naudotis įprastais metodais. Tai daugiau pozicijos išsaugojimo taktika supratus savo silpnumą ir rizikas.
Kodėl silpnumo? Politiniame lauke, kur prezidento galios atsiranda ne dėl asmeninių savybių, autoritetas svarbu, bet jis pagal mūsų Konstituciją tampa tik papildoma prezidento galios išraiška. Reali prezidento galia atsiranda, kai valstybės vadovas turi rimtą atramą Seime.
Ją turėjo A.Brazauskas, kai valdė LDDP. Ir D.Grybauskaitė, kol konservatoriai buvo vieningi. Dabar prezidentė yra praradusi ryšius su konservatoriais. Jų radikaliajam sparnui neįtikę prezidentės sprendimai sujaukė bendradarbiavimą su šia partija.
Šis siekis rodo ne naują politinio veikimo stilių, bet prezidentės negalėjimą naudotis įprastais metodais.
Prezidentė supranta, kad po rinkimų Seime dominuos kitos partijos, o konservatoriai bus tik viena iš opozicinių partijų. Todėl per trumpą laiką jai reikia surasti tinkamą atramą.
Opozicinės partijos jau rado kontaktų su prezidente, bet tarp jų ji kol kas mato tik galimybių – bendrauja su socialdemokratais, kaip potencialiai galinčia tapti būsimo Seimo dominante. Bet ar ji toleruoja darbiečius? Todėl būsimoji dauguma, jei ten bus V.Uspaskicho partija, turės daug problemų derėdamasi su prezidente.
Sutarimo bei realaus bendradarbiavimo prošvaistė formuojasi ten, kur niekas nelaukia – FNTT skandalo metu susiformavo darnus ryšys tarp D.Grybauskaitės bei Liberalų ir centro sąjungos. Ši partija tampa prezidentei parankia dėl daugelio veiksnių: visų pirma, nusisukus nuo konservatorių, LiCS yra tarsi pagalbinis ryšys su Seimo dauguma ir tuo pačiu jos tikslų atspindėtojas Seime.
Vieninteliai liberalcentristai gynė teisinio kelio idėją, sprendžiant sudėtingus konfliktus dėl FNTT. Dėl šios pozicijos teko atsistatydinti vidaus reikalų ministrui R.Palaičiui. Skandalo pamoka atsispindėjo ir prezidentės kalboje: „Jeigu norime tiesos, o ne teisingumo pagal užsakymus, privalome sutarti – visų teisėtvarkos institucijų nepriklausomumas ir atskaitomybė turi būti užtikrinti.“
Per liberalcentristus D.Grybauskaitė gebės surasti reikiamų žodžių ir argumentų ginčuose tiek su dabartine dauguma, tiek ir su būsimu Seimu.
Metinis pranešimas tėra prezidentės naujų asmeninės galios atramų paieškos atspindys. Ji ima suprasti, kaip naudinga dalykiškai, o ne agresyviai bendradarbiauti su partijomis. Bet, jei būsimajame Seime nebus dominuojančių jėgų, prezidentė netruks parodyti savo charakterį.
