Nei kairėje, nei dešinėje vis dar negirdėti atviro kalbėjimo apie artėjančius ir strategiškai svarbius kiekvienai politinei jėgai rinkimus. Kol kas visi, tarsi susitarę, kalba apie eilinius darbus, galų gale apie pakartotinus rinkimus į Seimą keliose apygardose.
Bet nevertėtų apsigauti. Tinkamų kandidatų tyliai ieško kiekviena didesnė ar įtakingesnė politinė jėga. Tačiau visi tą daro skirtingai, priklausomai nuo partijų padėties ir svorio.
Dešiniųjų stovykloje neišvengiamai kalbama apie D.Grybauskaitės kandidatūros kėlimą ir tuo pačiu metu diskutuojama su tais, kurie, kaip ir prieš anuos rinkimus, mano, kad reikalingas savas, partinis kandidatas.
Dešinieji neranda atsakymo į klausimą, ar dabartinė prezidentė gali jiems tinkamai atstovauti tam tikrose situacijose. Išties, D.Grybauskaitė suvaidino gana efektingą vaidmenį per rinkimus į Seimą, kai nedviprasmiškai palaikė konservatorius, ir po rinkimų, kai atkakliai priešinosi Darbo partijos galimybei būti koalicijoje, taip pat jų kandidatų teikimui į ministrus. Valstybės vadovė parodė, kad gali būti naudinga dešiniesiems, o jos klaidos bei nusikalbėjimai nėra baisiau nei kitas, dešiniojo pusrutulio mąstytojų netoleruojamas prezidentas.
Bet dešiniųjų stovykloje didėja jaunosios kartos, kuri nenori augti D.Grybauskaitės šešėlyje, ambicijos. Tad diskusijų ir įvairių jų atgarsių viešumoje apie tinkamiausią kandidatą dar bus nemažai.
„Nevertėtų apsigauti. Tinkamų kandidatų tyliai ieško kiekviena didesnė ar įtakingesnė politinė jėga.“
Kairiųjų stovykloje socialdemokratai suvokia, kad leisti prezidento postą užimti neprognozuojamai figūrai gali būti pavojinga. Įvykių dinamika, valdančiosios daugumos struktūros pokyčiai bei darbų gausa gali priversti sutelkti visas įmanomas jėgas ir net prašyti prezidento palaikymo. D.Grybauskaite socialdemokratai kažin ar gali pasikliauti, tad bus priversti rimtai ir atsakingai siūlyti savo kandidatą, kuris ne tik dalyvautų rinkimuose, bet ir siektų pergalės.
Dabar realiu kandidatu gali būti partijos lyderis premjeras A.Butkevičius. Tiesa, jis jau sakė, kad nesirengia kandidatuoti, bet nieko nėra amžino, naujos aplinkybės gali priversti jį tapti kandidatu.
A.Butkevičius greitai prisitaiko prie kintančių aplinkybių ir moka susikalbėti su visuomene. Manytina, kad jo kandidatūra dar bus svarstoma ir diskutuojama kaip pagrindinė, nors ši partija turi nemažai politikų, gebančių užimti aukščiausius postus.
Besijungiančios „Tvarkos ir teisingumo“ bei Darbo partijos taip pat galvoja apie savo kandidatą. Nesvarbu, ar joms pasiseks susijungti, ar ne, bet jau kalbėjimas apie jungimąsi daro šių partijų potencialų kandidatą matomą ir stiprų. Tiesa, kol kas apie kandidatus nekalbama viešai, nes svarbesni yra jungimosi ir Darbo partijos teismo procesai. Bet potencialiai šios partijos net nesusijungusios gali iškelti bendrą ir paklausų kandidatą.
Visa tai kol kas tik svarstymai, nes nė vienas potencialus kandidatas neskelbs savo noro kandidatuoti dabar. Kodėl? Visi bijo rizikuoti, nes per pusantrų metų, likusių iki rinkimų, politikų, svajojančių apie prezidento krėslą, įvaizdžiai gali kisti (arba juos galima sugadinti) dar daug kartų.
