2009-ieji. „Bambaliais“ vienišus tėvus išvadinęs Rimantas Jonas Dagys palieka socialinės apsaugos ir darbo ministro postą.
2013-ieji. Iš ūkio ministrės posto po kritikos dėl pasiskraidymo verslininkų užsakytu lėktuvu traukiasi Birutė Vėsaitė.
2016-eji. Iš sveikatos apsaugos ministrės posto atsistatydina Rimantė Šalaševičiūtė, sulaukusi daug kritikos po prisipažinimo apie prieš dešimtmetį duotą kyšį medikui.
2019-ųjų pabaiga. Naujos kokybės politika yra pakeltu tonu žurnalistams aiškinti, kad premjeras nieko nežinojo apie tvarkomą savo gatvę, net jeigu ja važinėjo. Arba slapstytis vengiant nepatogių klausimų.
Pastarosiomis dienomis S.Skvernelį sekiojo gausus būrys žurnalistų, tačiau nieko nepešė: anksčiau pasirodydavęs po Vyriausybės posėdžio, praėjusios savaitės trečiadienį premjeras tiesiog neatėjo. Patarėjai lakoniškai paaiškino: nebus. Nepasirodė jis ir kitą dieną Seime vykusioje Vyriausybės valandoje, kurioje ministrų kabineto nariai su premjeru priešakyje atsakinėja į Seimo narių klausimus.
O tuo metu, kai prezidentas Gitanas Nausėda antradienį Utenoje žurnalistams neturėjo ką pasakyti apie premjero gatvės asfaltavimą, nes su juo nesusitiko, S.Skvernelis rado kaip pasprukti iš Seimo neužmezgęs akių kontakto nė su vienu žurnalistu.
Imta svarstyti, kodėl premjeras tempia laiką.
Pirmoji versija – jis siekia nekelti bangų tol, kol svarstomas biudžetas, o jį priėmus gal net atsistatydins (Tėvynės labui).
Tai nebūtų joks stebuklas – istorija apie tai, kad mokesčių mokėtojų pinigai galėjo būti panaudoti savai gatvei, yra paprasta, banali ir įkandama kone kiekvienam protui.
Save apačių kandidatu prezidento rinkimuose vadinusio S.Skvernelio įvaizdžiui ši istorija atneša daugiausia žalos. Žmonėms sunku patikėti, kad viską visada žinantis ir kontroliuojantis premjeras, paklaustas apie jo paties gatvę, staiga tampa kaip vaikas.
Žmonėms sunku patikėti, kad viską visada žinantis ir kontroliuojantis premjeras, paklaustas apie jo paties gatvę, staiga tampa kaip vaikas.
Jis jau galėjo viską nurašyti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos sąmokslui ir visuomenės akyse tapti auka. Beje, apie tai, kad Vilniaus rajone šeimininkaujantys ir pagal jiems patiems suprantamus kriterijus pinigus keliams skirstantys Lenkų rinkimų akcijos politikai asfaltą paklojo nė neatsiklausę, tai yra – „pakišo“ premjerą, iškart po 15min tyrimo kalbėjo patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Oficialiai ši versija nėra paneigta, apie ją tiesiog nebekalbama.
Premjeras dėl kažkokių priežasčių nusprendė šia gatve nevažiuoti – jis pasirinko atkakliai ginti minėtos politinės jėgos deleguotą susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių nuo prezidento Gitano Nausėdos rūstybės.
Antrasis spėjimas, kodėl premjeras tempia laiką, labai banalus – jis laukia, kada Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jo atžvilgiu pradės tyrimą. Tyrimus komisija vykdo ilgai, tad išgirdus žurnalistų klausimus galima sakyti, jog „visus atsakymus duos VTEK“, kaip kadaise Ramūnui Karbauskiui į visus klausimus atsakinėjo VMI.
Tačiau į kokius klausimus šiuo atveju gali atsakyti VTEK, kai bent jau kol kas jokiuose žurnalistų matytuose dokumentuose Upės gatvė apdairiai nėra minima?
Ar VTEK galėtų atsakyti į daugeliui kirbantį klausimą, ar galėjo S.Skvernelis neoficialiai susitarti su J.Narkevičiumi – te, 300 tūkstančių eurų tavo Trakų rajonui, o tiek pat – vienai gatvei?
Negalėtų. Į klausimus, kurių tik daugėja, tegali atsakyti pats S.Skvernelis.
Tačiau premjeras į bet kokį žurnalisto pasiteiravimą apie gatvę reaguoja taip, tarsi tas žurnalistas būtų įvirtęs į jo namo svetainę ir purvinus batus įrėmęs į sofos pagalvėles. Įsibrovęs į asmeninę erdvę, kur galioja tik premjero taisyklės ir ataskaitos niekam nedalijamos.
Ar VTEK galėtų atsakyti į daugeliui kirbantį klausimą, ar galėjo S.Skvernelis neoficialiai susitarti su J.Narkevičiumi – te, 300 tūkstančių eurų tavo Trakų rajonui, o tiek pat – vienai gatvei?
Trečiadienį premjeras žiniasklaidai pasirodė. Jis kartojo, ką jau sakęs – nieko nežinojo apie gatvę, su anksčiau susisiekimo ministru buvusiu Roku Masiuliu apie ją nesikalbėjo. Nieko nežinau, nieko nemačiau. Klausia apie ratus, o aš jiems – apie batus. Su prezidentu kalbėjau telefonu, „kažką tai“ jam paaiškinau – „daugiau nematau, ką aiškinti“. Premjeras dar žurnalistus pamokė, kad nerašytų, jog visa gatvė buvo išasfaltuota – tik 1,5 kilometro iš 6. Supraskit, žvyro dar liko.
„Ir šiaip pratinkimės tokį dalyką, kad Seime aš stengiuosi mažai ką komentuoti”, – po spaudos konferencijos mestelėjo jis.
O gal pratinkimės, premjere, į klausimus atsakyti be išsisukinėjimų?
„Puikiai žinau savo trūkumus, bet tarp trūkumų tikrai nėra nesąžiningumo, bailumo, veidmainystės, nenuoširdumo, žodžio nesilaikymo“, – tai jūsų, kaip kandidato į premjerus, žodžiai 2016 metų lapkritį.
Išasfaltuotos gatvės istorijoje galimi du scenarijai: jūs žinojote, ką Vilniaus rajono savivaldybė nuspręs asfaltuoti Vyriausybės skirtais papildomais pinigais. Todėl nei Susisiekimo ministerijos, nei Vyriausybės dokumentuose jūsų gatvė neminima – kartodamas šį argumentą vėl ir vėl jūs laukiate, kada visiems atsibos kelti klausimus. Arba jūs iš tiesų tapote aplinkybių auka – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, vadovaudamiesi geriausiomis „bebrų“ tradicijomis, nusprendė jums padaryti „dovaną“ – jie žinojo, o jūs ne. Jie jus „apdovanojo“, o dabar aiškinkitės.
Kuris variantas teisingas?
Klausimus per patarėją S.Skverneliui pateikėme gruodžio 4 dieną. Gruodžio 11-ąją mums buvo paaiškinta, kad Visuomenės informavimo įstatymas su jame numatytais terminais galioja įstaigoms ir institucijoms, tad teko susiprasti, kad ne premjerui.
Klausimai vis dar aktualūs ir jie niekur nedings:
1. Gerbiamas premjere, buvęs susisiekimo ministras R.Masiulis trečiadienį sakė, kad su jumis savo kadencijos metu yra kalbėjęs apie Upės gatvę. „Atsimenu, ir premjerui esu sakęs, kad kol jūs esate premjeras, tikrai jūsų gatvė nebus padaryta vien dėl to, kad jūs esate premjeras, ir tai būtų skandalas bet kokiu atveju”, – sakė R.Masiulis.
Jei jau seniau buvote įspėtas, kad gatvės tvarkymas bet kokiu atveju sukeltų skandalą, kodėl nesidomėjote gatvės tvarkymu vien dėl to, kad skandalas nekiltų?
2. Jūs sakėte, kad kai buvo balsuojama Vyriausybėje už papildomas lėšas Vilniaus rajono savivaldybei, nežinojote, kad ji rengiasi asfaltuoti jūsų gatvę. Jei taip, kada apie tai sužinojote? Iš ko?
3. Ar vykstant iš ar į darbą nematėte, kad jūsų gatvėje vyksta tvarkymo darbai? O jei matėte, kodėl neėmėte domėtis, kas ir kodėl yra daroma ir pats pirmas apie tai nepradėjote kalbėti?
4. Ar tikite, kad J.Narkevičius nežinojo, kam Vilniaus rajono savivaldybė išleis pinigus, turint omenyje, kad ministerijai priklauso užtikrinti, kad KPPP lėšos būtų įsisavintos ir nepersikeltų į kitus metus?
5. Jei J.Narkevičius bent jau teoriškai turėjo žinoti, bet jūs teigiate, kad jūs nežinojote, kaip manote, kodėl J.Narkevičius jums to nepasakė?
6. Ar kilus skandalui dėl gatvės tvarkymo nesidomėjote, kodėl Vilniaus rajono merei kreipusis į Susisiekimo ministeriją (ir kreipimesi nenurodžius, kam prašoma pinigų ir kiek), Susisiekimo ministerija iš karto pasiūlė skirti būtent tiek, kiek išleidžiama jūsų gyvenamai gatvei? Ar gavote paaiškinimus, ir jei taip, kokie jie buvo ir ar jus patenkino?
7. Iš jūsų patarėjo lūpų nuskambėjo sąmokslo teorija, kad „jus pakišo“. Jei taip, ar nereikėtų įvardinti to organizatoriaus ir pareikalauti jų atsakomybės?
8. Kaip ši gatvės istorija palietė jūsų ir J.Narkevičiaus bei Valdemaro Tomaševskio santykius?
9. Ar kada nors kalbėjote apie savo gatvės būklę su Vadovybės apsaugos departamento atstovais? VAD direktorius 15min yra sakęs, kad jus informavo apie tai, kad ketina kreiptis į Vilniaus rajono savivaldybę dėl gatvės sutvarkymo. Kodėl nesidomėjote tuo, kaip rajono savivaldybė ketina reaguoti į VAD raštus?
