Akademinėje literatūroje teigiama, kad viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl autoritariniai režimai žlunga, yra jų klaidos. Iš 270 režimų žlugimų atvejų nuo 1800-ųjų metų iki šiandien, apie du trečdalius (67-85 proc.) buvo susiję būtent su nedemokratinių lyderių klaidomis. Tokios klaidos, pasak teorijos, dažniausiai būna trijų tipų.
Pirma, diktatoriai gali klysti neadekvačiai tvarkydamiesi su opozicija šalies viduje. Tai gali apimti pernelyg dideles (arba atvirkščiai – per silpnas) represijas oponentų atžvilgiu šalies viduje, esmines politikos klaidas, kurios diskredituoja nedemokratinį lyderį ir supriešina jį su svarbiausiomis remiančiomis grupėmis.
Antra, diktatorius gali padaryti klaidą santykiuose su režimą palaikančiomis grupėmis, pvz., susipykdamas su jėgos struktūromis arba pasirinkdamas pernelyg silpną įpėdinį.
Trečia, nedemokratinis lyderis gali susimauti santykiuose su išoriniais veikėjais, taip paskatindamas užsienio intervenciją ar pradėdamas neplanuotą karinį konfliktą.
Žvelgiant išoriškai, pastaruosius metus A.Lukašenka klaidas darė viena po kitos.
