„Iki šių metų rugpjūčio 31 dienos emigracija pasiekė neregėtą mastą – iš Lietuvos išvyko 58 tūkst. 328 asmenys. Prieš metus per tą patį laikotarpį išvykusiųjų buvo – 12 tūkst. 90. Taigi emigracija išaugo beveik 5 kartus“, – skaičiavo Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė. Anot jo, išliekant tokioms emigracijos tendencijoms, iki metų pabaigos Lietuvą paliks dar maždaug 30 tūkst. gyventojų. Statistikos departamento duomenys rodo, kad maždaug tiek jų šių metų pradžioje gyveno Telšiuose.
„Pajamos, kurias galima gauti čia ir ten, labai skiriasi. Pensiją ten greičiau galima užsidirbti. Saugumo jausmas didesnis daugelyje šalių, į kurias emigruoja žmonės“, – vardijo sociologas V.Gaidys. Jis pridūrė, kad lietuviams įsikurti užsienyje tampa vis lengviau.
 |
| V.Gaidžio teigimu, svetur dirbantį šeimos narį turi 30 proc. Lietuvos gyventojų. |
Svetur dirbantį šeimos narį, V.Gaidžio duomenimis, turi maždaug 30 proc. Lietuvos gyventojų. Didėjantį emigrantų srautą lemia ir gerai išvystyta infrastruktūra: užsienyje galima rasti parduotuvių su lietuviškais produktais, taip pat – gausu informacijos apie įsidarbinimo galimybes, darbą užsienyje galima susirasti neišvykus iš Lietuvos.
Be to, V.Gaidžio teigimu, išvykti svetur gali paskatinti ir teigiamas aplinkinių požiūris į emigrantus – visi supranta, kad žmonės važiuoja ne pramogauti, o dėl to, kad Lietuvoje nepavyksta užsidirbti elementarių poreikių patenkinimui.
Ieško bet kokio darbo
„Pastaruoju metu į mus kreipiasi žmonės ieškantys bet kokio darbo užsienyje. Žmonės kurie neturi darbo patirties, išsilavinimo, nemoka užsienio kalbų vis tiek nori važiuoti į kitą šalį“, – „15min“ sakė Vilniaus „Eures“ biuro, teikiančio informaciją apie darbą ir gyvenimą Europos Sąjungos (ES) šalyse, konsultantė Ginta Ališevičiūtė. Jos teigimu, į Vilniaus „Eures“ biurą per dieną pasikonsultuoti ateina bent 15 užsienyje norinčių įsidarbinti žmonių, kiti skambina telefonu.
Įmonės „Aulina, besirūpinančios lietuvių įdarbinimu Didžiojoje Britanijoje ir Kipre, direktorė Rita Biliukaitė skaičiavo, kad biurus penkiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – turinti įmonė per dieną sulaukia maždaug 100 norinčių įsidarbinti svetur skambučių. Per savaitę, padedami jos vadovaujamos įmonės, į užsienį dirbti įvairių pagalbinių darbų išvyksta bent 8 lietuviai.
G.Ališevičiūtė sakė, kad šiuo metu per „Eures“ tinklą darbuotojų iš Lietuvos ieško Norvegijos, Suomijos įmonės. „Skelbimai įvairūs: virėjams, konditerijos gamintojams, mechanikams, žuvies apdorojimo specialistams“, – vardijo konsultantė, bet pridūrė, kad darbdaviai reikalauja panašaus darbo patirties arba atitinkamą išsilavinimą liudijančių dokumentų.
Dauguma „Aulinos“ klientų, anot R.Biliukaitės, renkasi darbą Didžiojoje Britanijoje. Norint dirbti ten siūlomus pagalbinius darbus esą nebūtina mokėti kalbą, nereikia turėti specialios kvalifikacijos. „Norint dirbti kvalifikuotą darbą, reikalinga labai gera kalba. Vykstant į Kiprą, kur siūlomas aptarnaujančio personalo darbas viešbučiuose, taip pat būtina gerai mokėti kalbą“, – sakė R.Biliukaitė.
„Aulinos“ vadovė pastebėjo, kad kartais bet kokį darbą užsienyje sutikę dirbti žmonės, ten nuvažiavę patiria šoką. Būdami Lietuvoje jie esą ne visada supranta, kad įvairūs užsienyje siūlomi pagalbiniai darbai yra labai sunkus, juodas fizinis darbas. „Jeigu laukuose, tai bet kokiu oru, kartais net po 10-12 valandų per parą, dirbti reikia sparčiai“, – neslėpė pašnekovė.
Grįžti į Lietuvą neskuba
 |
| Dirbdama dviračių fabrike Olandijoje, ant tokių dviračių Sandra klijuodavo lipdukus. |
23-ejų Sandra „15min“ pasakojo, kad Lietuvą į Olandiją iškeitė visai netikėtai. „Praeitą rugsėjį išvažiavau ten dalyvauti tarptautiniame projekte „Domino Day“. Skelbimą apie projektą internete pamatė sesuo, dalyvavau atrankoje ir patekau. Tai turėjo būti tik nekalta poros mėnesių atrakcija“, – kalbėjo Sandra. Mergina sakė, kad, jai būnant Olandijoje, Lietuvoje likę artimieji pradėjo siųsti žinias apie čia augantį nedarbą, todėl kartu su dar keliais į projektą vykusiais lietuviais nutarė ieškoti darbo.
„Domino day“ organizatoriai buvo olandų televizijos kompanija „Endemol“, o kontraktas – per lenkų įdarbinimo firmą „Otto workforce“. Ta firma veža žmones į Olandiją, apgyvendina vasarnamių parkuose ir vežioja dirbti į įvairius fabrikus, esančius 50 km spinduliu aplink“, – sakė Sandra.
Iš pradžių mergina buvo įdarbinta kompanijoje „Moduslink“, kur savaitę pakavo „TomTom“ navigacijas. O vėliau paprašius buvo perkelta į dviračių fabriką „Gazelle“. „Pastaruosius devynis mėnesius klijavau lipdukus ant dviračių“, – sakė Sandra.
Jos teigimu, dirbti reikėdavo po 40 val. per savaitę, savaitgaliai būdavo laisvi. „Tik pamainos iš gyvenimo ritmo mušdavo. Vieną savaitę darbas nuo 6 iki 14 val., kitą savaitę – nuo 14 iki 22 val. Dar valandą su firmos automobiliu veždavo į darbą. Jei darbą pradėdavau 6 val., keltis turėdavau 4 val.“, – pasakojo mergina.
 |
| Atrakcija turistams, apsistojantiems kempinguose Olandijoje, – tam tikrą valandą aplink išleidžiamos pasiganyti avys. |
Sandros teigimu, kuo esi vyresnis, tuo Olandijoje uždirbi daugiau. Pavyzdžiui, 18-mečiai gauna apie 5,50 euro per valandą, 20-mečiai apie 6,50, sulaukę 22-ejų – 7,23, o nuo 23-ejų – 8,51 euro per valandą. Ji skaičiavo, kad kas savaitę gaudavo 100-150 eurų avansą, o mėnesio pabaigoje – likusią algos dalį su išskaičiuoti mokesčiu už namo nuomą ir transportą į darbą. „Tai praktiškai išleisdavau tik avansus, o likusi algos dalis kaupdavosi“, – sakė pašnekovė.
Sandra pasakojo Olandijoje iki šiol radusi laiko ir pakeliauti. „Gyvenau su lietuve, kuri irgi dalyvavo „Domino day“ projekte. Ji iš Lietuvos atsivarė automobilį, tai važiuodavom pasišokti, apylinkes išnaršėm“, – įspūdžiais dalijosi mergina.
Dabar, neseniai pasibaigus kontraktui su „Gazelle“, Sandra persikraustė į didmiestį Hagą, kur kol kas atostogauja ir savarankiškai mokosi olandų kalbos. „Nesakau, kad atsikrausčiau visam laikui, bet grįžti į Lietuvą neskubu“, – sakė mergina.
