Dėl to daugybė projektų, vykusių nuo Baltarusijos iki Afrikos šalių, sustojo. Neaišku, ar po kelių mėnesių jie bus atnaujinti. Stebėtis tuo neturėtume, mat D.Trumpas kampanijos metu aiškiai indikavo manąs, jog amerikiečių mokesčių mokėtojų pinigai švaistomi veltui ir turėtų būti naudojami „namuose“. Išimtys padarytos tik Izraeliui ir Egiptui, taip pat išskirtinai skubiems atvejams, tuo aiškiai pademonstruojant politinius prioritetus.
Visgi tai dar nereiškia, jog parama Ukrainai sustojo. Esamas sprendimas liečia sritis, koordinuojamas pirmiausiai Valstybės departamento – arba, europietiškais terminais, Užsienio reikalų ministerijos. Iš jo Ukraina gaudavo reikšmingą pagalbą energetikos, švietimo, humanitarinėms ir kitoms civilinėms sritims. Artimiausiu metu jos nebus.
Visgi reikšmingesnė parama atkeliauja iš Gynybos departamento. Kol kas nebuvo tą stabdančių sprendimų, išskyrus žinias apie personalo, Pentagone dirbusio su Ukraina, peržiūrą. Tą patvirtino ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tiesa, kai aš šaltinio Pentagone perklausiau, kokia iš tikrųjų situacija, atsakymas nebuvo vienareikšmiškas. Nepanašu, jog visi pradėti darbai sustojo, bet tuo pačiu institucijos ir teisininkai aiškinasi, kaip įgyvendinti naujosios administracijos politinę valią. Tai reiškia neapibrėžtumą, kuris arba baigsis savaime, arba bus priimami – bet kurią akimirką – papildomi sprendimai.
Kai šaltinio Pentagone perklausiau, kokia iš tikrųjų situacija, atsakymas nebuvo vienareikšmiškas.
Šiame kontekste nevalia pamiršti išlygų, dėl kurių JAV parama Ukrainai šiaip ar taip artėja prie pabaigos, jei neatsiras politinės valios jos pratęsti.
Pirma, iš Joe Bideno administracijos gautų Kongreso asignavimų dar liko nepanaudoti apie 4 mlrd. JAV dolerių. Jei Kongresas neskirs papildomų pinigų, arba nebus pasitelkti kiti šaltiniai (pvz., įšaldytos Rusijos lėšos), parama vis tiek greitai išseks. Be pinigų net ir prezidento galimybės veikti – ribotos. Tikimybė, kad Trumpas naudos asmeninį politinį kapitalą įtikinti Kongresą vėl padėti ukrainiečiams, šią akimirką atrodo menka.
Tikimybė, kad Trumpas naudos politinį kapitalą įtikinti Kongresą vėl padėti ukrainiečiams, atrodo menka.
Antra, parama paramai nelygu. Tai – kompleksinis klausimas, nes yra reikšmingų skirtumų tarp pagalbos, skiriamos iš JAV karinių rezervų, bei tos, kuri nukreipta į pramonės užsakymus su ateities pristatymais. Todėl, net ir nebelikus lėšų, Ukraina turėtų sulaukti anksčiau atliktų ir apmokėtų užsakymų. Apimtys, tiesa, nebus tokios, kokių ukrainiečiai tikisi ir kokių reikia agresoriui atremti.
Tad situacija – paini, ir ne itin optimistiška. Visgi svarbiausia stebėti konkrečius sprendimus ir jų įgyvendinimą – esmė slypi detalėse.
