Sako, ir šelpti elgetą yra nelegalu, bet čia jau ne jūsų, ne elgetų problemos. Darbe – gaunate atlyginimą, panašų į išmaldą, bet mokesčius susimokate, ir išmaldos davėjas ten yra visai legalus.
Gali būti, kad gatvėje užsidirbsite daugiau, bet tam reikia gerai pasiruošti ir viską apgalvoti. Geriausia yra prašyti išmaldos ne sau, bet mažiems šuniukams. Atsineškite mažučių, meilučių, visada išalkusių šuniukų, neturinčių mamytės (nesakykite – kalės) – ir praeivių akyse pasirodys ašaros. Ašaros, kaip žinia – temdo akis, bet atveria pinigines.
Tik nesugalvokite atsivesti mažų vaikų. Pirma, jus tuojau įskųs, kad nesirūpinate vaikais (argumentas, kad išmalda gali būti didesnė, nei atlyginimas – nepadės). Antra, jus visi prakeiks, kad nesisaugojote ir apsikrovėte ne mažais šuniukais, o vaikais. Trečia – jums patiems lieps eiti dirbti – na, tenai, kur išmalda mokama ne gatvėje, o po stogu – vadinamajame darbe.
Palyginkite – kas geriau veikia: „Jau dvi dienas nieko nevalgiau“ ar „Jau dvi dienas nieko negėriau“.
Jei neturite mažų šuniukų ir nerandate, iš ko juos pasiskolinti, galite bandyti apeliuoti į praeivių jausmus arba protą. Galite graudinti, kad neturite ko valgyti. Jokiu būdu nesakykite, kad neturite ko išgerti.
Palyginkite – kas geriau veikia: „Jau dvi dienas nieko nevalgiau“ ar „Jau dvi dienas nieko negėriau“. Praeivių tarpe gal ir nepasitaikys nevalgiusių, bet dvi dienas negėrusių – gali atsirasti. Jie susinervins – ir neduos. Ir rūkalams geriau neprašyti: cigaretę gal ir iškaulysite, bet pinigų – visam pakeliui – neduos.
Galima prašyti pinigų kelionei namo. Istorija: jus apvogė arba jus išmetė ir iš darbo, ir iš darbo biržos. Anksčiau buvo galima apeliuoti į tautinius jausmus. Taip tiesiai ir sakydavo: „Tautieti, duok du litus“. Dabar nei litų nebeliko, nei tautinių jausmų – kažkokio kosmopolitinio euro prašyti – liežuvis neapsiverčia. Be to, „euras“ – tai žodis-signalas, kad viskas pabrango. Išgirdus tą žodį, veidai nuliūsta, bet piniginės pačios užsidaro.
Keletą kartų per metus galima prašyti išmaldos Kalėdoms arba Velykoms, bet Mindaugo karūnavimui arba mūšio prie Durbės metinėms – tikriausiai neduos. Dar paklaus: kas-čia-kam-čia-kodėl-čia.
Sunku apsispręsti, kokiu elgeta būti: kartais praeiviams patinka barzdoti ir žaizdoti vyrai (tik ne pernelyg), kartais – pagyvenusios moterys (tik ne per daug išsipusčiusios). Labai jauni elgetos – irgi nepatinka – atrodo, stiprūs kaip arkliai, galėtų patys užsidirbti, bet jeigu varysi juos dirbti, gali geriausias darbo vietas užimti.
Apsirengimo kodas irgi labai svarbu. Su baltu chalatu gatvėje sėdėti nepatartina, kas kad jūs buvote gydytoja-kardiologė, o dabar jūsų ligoninę centralizavo. Reikia saugotis pernelyg įdomiai suplyšusių džinsų ir suveltų, kreivai iškarpytų plaukų – gali išaiškėti, kad šią savaitę tokia išvaizda pati madingiausia ir brangiausia. Dar pamanys, kad jūs – roko žvaigždė, po dviejų dienų baliaus prisėdusi pailsėti. Tuomet – tikrai neduos ir dar taikysis nemokamai su jumis nusifotografuoti.
Reikia pagalvoti ir apie dvasinį vaizdą. Prašančios, maldaujančios, beviltiškos akys, įsmeigtos praeiviui į veidą, gali jį sunervinti. Negerai yra spoksoti pernelyg žemai – į nuogas moterų kojas arba nelabai nuvalytus džentelmenų batus. Geriausia yra pasimetęs, klaidžiojantis, nieko nematantis žvilgsnis.
Nebandykite rinkti pinigų Astravo uždarymui (visi žino, kad jau pražiopsota – niekas nieko neuždarys) arba nacional-social-liberal-demokratų krikščionių partijai: yra labai paplitusi nuomonė, kad bent vieni ir antri iš jų yra apsivogę, treti ir ketvirti– apsimelavę, o penkti – žada visus apgauti po rinkimų.
Renkant išmaldą nepatartina juoktis, šypsotis arba verkti – nebent vaidintumėte Žmogų-Psichinį-Ligonį. Šituose kraštuose Normalūs Žmonės turi būti mediniais veidais – gatvėje niekas be reikalo nesijuokia ir neverkia.
Nebent – žmogų ištinka nervų krizė, amžiaus krizė arba laikinas pasipriešinimo-protesto priepuolis: bet tokie dalykai turi atsitikti tam tikru laiku – tam tikrose – tam skirtose – pažymėtose vietose. Protestuosite – nieko negausite. Čia niekas nemėgsta protestuotojų, nes jie yra nesubrendę išsišokėliai, norintys, kad jiems vieniems būtų geriau, o visiems kitiems – būtų blogiau.
Šituose kraštuose Normalūs Žmonės turi būti mediniais veidais – gatvėje niekas be reikalo nesijuokia ir neverkia.
Geriau nerodyti, kad priklausote kokia nors religinei sektai (čia pripažįstamos tik trys pagrindinės, tikros ir teisingos religijos), arba, neduokdie, esate pabėgėlis (kaip žinia, pabėgėlių mūsuose, ačiū Dievui, nebūna). Buvusios profesijos, kuri sugriovė jūsų gyvenimą, prašant išmaldos irgi geriau nenurodyti.
Jei sakysite, kad nusigyvenote, nes buvote mokytojas, tai pati švietimo ministrė gali atbėgti (o jai iki Aušros Vartų visai netoli) – ir visiems paaiškinti, kad jūs apgavikas, nes, jos žiniomis – jai beveik atrodo, kad mokytojai gauna po 1000 į rankas. Jei sakysite, kad buvote verslininkas – atsiras praeivių, kurie pasakys, kad matė, kaip jūs vakar važinėjotės su Lexus‘u. Buvusiam gydytojui, vairuotojui, netgi valytojai – niekas neduos. „Žinom, kiek jie uždirba, – rėks susirinkusi minia. – O dar kyšius ima, benzino pasivagia ir visą tualetinį popierių kasdien nešasi namo“.
Kas belieka pradedančiam, teikiančiam vilčių, perspektyviam, savo profesijos atkakliai siekiančiam elgetai? Rasės, tikėjimo, profesijos, tautybės, amžiaus ir kitokiomis nesėkmėmis ir nelaimėmis nieko nenustebinsi ir nieko nesugraudinsi. Mes patys viskuo jau buvome, visko matėme, viskuo esame ir dar būsime.
Kažin kodėl niekas nebesako: „Šitoje šalyje elgetoms vietos nėra. Jau seniai reikėjo juos išgaudyti, ištremti ir uždrausti“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Liutauras Degėsys: Bučiuoti selfį
