Hibridinį karą, galime apibūdinti kaip tūkstančio mažų įbrėžimų taktiką, siekiant, kad auka nukraujuotų ir numirtų. Vienas ar keli įbrėžimai nesukelia fatalinių pasekmių, bet tūkstantis – mirtina dozė.
Baltarusijos režimo taktika paprasta. Užtvindanti – Lietuvą milžinišku pabėgėlių iš Artimųjų Rytų, Irako ir Afrikos srautu. Siekiama iš karto kelių tikslų. Pirmiausia didelis ir netikėtas prieglobsčio prašytojų skaičius yra rimtas, jei ne „mirtinas“ iššūkis sienos apsaugos ir migracijos tarnybai. Prieš gerą dešimtmetį kalbinti Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovai minėjo, kad kritinis ribinis skaičius migrantų, kuriuos Lietuva per metus gali priimti „neužlūžtant“ prieglobsčio sistemai – 300–500 asmenų. Žinoma tai buvo prieš gerą dešimtmetį.
Pajėgumai išaugo, bet anot Valstybės sienos apsaugos tarnybos, vien liepos pradžioje Lietuvos teritorijoje sulaikyti 848 migrantai. Birželį – sulaikyta 473, gegužę 77, balandį 70 migrantų. Augimo tendencija aiški. Išlieka didelis pavojus, kad nemažėjant nelegalių migrantų skaičiui, tarnybų pajėgumai gali būti per maži ir migrantų priėmimo ir administravimo sistema nustos efektyviai funkcionuoti.
Dideliam migrantų srauto pasirodymui taip pat nėra psichologiškai pasiruošusi šalies visuomenė. Ji gali imti panikuoti, reikšti nepasitenkinimą savo valdžia, vykdoma užsienio politika Baltarusijos atžvilgiu, o Minskui tai gali ir pasitarnauti.