Žodžių žaismas ir sparnuotos frazės, kaip ir humoras, yra puikios rinkodaros priemonės. Jie patraukia klientų dėmesį reklamose, įpučia šviežio oro apsnūdusiose verslo konferencijose. Tinka jie ir komentaruose. Taip pat ir tokiuose, kaip šis.
Bet net ir humorui yra ribos. Vieni gali laisvai juokauti, o kitiems geriau susilaikyti. Naujienų portale gerai atrodys antraštė apie kiaulystes krečiančius kiaulių augintojus ar liepto galą priėjusius tiltų statytojus.
Bet oficiali valstybės institucija turėtų be jokių dviprasmybių informuoti visuomenę, kokį pažeidimą padarė kiaulių augintojai ar dėl ko bankrutavo tiltų statytojai.
Tiesa, kartais valstybės institucijoms pavyksta subtiliai pajuokauti. Prieš porą metų Lietuvos policija išradingai sureagavo į internete skleistą dezinformaciją, esą policija mitinge panaudojo dujas, užkrėstas koronavirusu. Policija savo feisbuko paskyroje šmaikščiai įspėjo, kad „kitą kartą, jeigu prireiks, bus naudojamos dujos su vakcina“.
Tai – maloni išimtis. Prižiūrinčios ir pažeidėjus baudžiančios institucijos turėtų susilaikyti nuo juokų. Ypač apie pažeidėjus. Vis dėlto VVTAT šią savaitę praleido progą nejuokauti.
Nustačiusi, kad MB „Pjaunu grybą“ pažeidė Reklamos įstatymą, pasišaipė iš įmonės pavadinimo. Savo svetainėje paskelbto pranešimo antraštėje VVTAT parašė, kad bendrovei bauda skirta už „pripjautus grybus“
