Tiek Vyriausybės galvos, tiek iš savo kūrinių uždirbantys autoriai anuomet dalijosi tais pačiais argumentais kaip šiandien. Stano dainelė – ta pati. Tada sakė, kad su mokestinės aplinkos reforma „siekiama solidariai mokėti mokesčius. Solidarumu turime pasižymėti visi“. Andai siekę solidarumo, dabar reformatoriai siekia teisingumo.
Kaip turėtume vieni kitiems paaiškinti, kad ištisus 14 metų siekus solidarumo, suprask, valstybėje toliau tarpsta solidaresni už solidarius ir neteisingi pasimetėliai ančiukai?
Dabar viską ir paaiškinsiu. Kaip nuo 2012 m. gegužės 15 d. individualią veiklą vykdęs vidutinių baltųjų veislės kuilys, viešai deklaruoju savo pajamų, permokų ir priemokų ataskaitą, kartu atskleisdamas schemutę, kaip, anot profesoriaus Raimondo Kuodžio, „vagiame vieni iš kitų“. Turėjau nemažai laiko pamąstyti, gulėdamas vienas garde, ir, manyčiau, neapsiriksiu sakydamas, jog suprantu gyvenimo šioje žemėje prasmę, žinau, ko trokšta šių dienų gyvulys.
