Paskui sužinosime, kad mokslo draugė per pamokas patiria panikos priepuolius. Paskui suprasiu, kad mano sūnui dar pusė velnio – mokykla sukelia „tik“ depresijos požymių. Paskui paaiškės, kad taip ir turi būti, kad taip paradoksaliai, anot mokyklos psichologės, veikia valstybinio ugdymo sistema. Sistema, iš kurios dauguma tėvų yra bejėgiai išsireikalauti bazinių gerovės ir saugumo sąlygų.
Pirmasis pusmetis praėjo sklandžiai. Žmogus išmoko rašyti, sudėti ir atimti, gamtos įvairenybių. Kartą su kitu vaiku apsistumdė, kitą kartą kažkuris neklaužada atėmė pietus – kur nepasitaiko.
Tuomet, ankstyvą pavasarį, klasėje kylančius rūpesčius it ranka nuėmė. Na, paviešėjo policija dėl galimo psichologinio smurto, bet kaip iš tikrųjų buvo, niekas iki šiol nežino. Viena mama, suprask, kelia bangas. Toliau – tyla.
O rytai virto pragaru.
