Numalšinęs bendražygių asmenines ambicijas ir užgesinęs ne vieną LKF koridoriuose kilusį gaisrą, legendinis krepšininkas už savo tvirto stoto ištikimai saugojo dailiausią šalies sporto brangakmenį net tada, kai šis buvo raizgomas lažybų voratinkliais ar juodinamas tarpusavio rietenomis.
Gebėjimas svarbią akimirką imtis atsakomybės yra užprogramuotas šio žmogaus genuose. Ar tai būtų Jono Kazlausko ir Mindaugo Balčiūno konfliktas, ar LKL krečiantis lažybų drugys, Sabas visuomet drąsiai žengė į tribūną ir bandė savomis rankomis lopyti yrančią šalies krepšinio drobę.
Gebėjimas svarbią akimirką imtis atsakomybės yra užprogramuotas šio žmogaus genuose. Ar tai būtų Jono Kazlausko ir Mindaugo Balčiūno konfliktas, ar LKL krečiantis lažybų drugys.
Toks jis buvo aikštėje, toks pat liko ir įsispraudęs į kostiumą. Maža to, per pastaruosius kelerius metus išryškėjo dar vienas A.Sabonio talentas.
Skirtingai nei iš skandalų neišbrendančios futbolo federacijos vadovas, jis nesivadovauja asmeninėmis simpatijomis, o aplink save stengiasi burti profesionalų komandą.
Kaunietis puikiai supranta, kad ir koks bebūtų gabus ir talentingas, vienam stumti vežimą yra kur kas sunkiau nei padedant komandos draugams.
Būtent dėl šios priežasties LKF metinės konferencijos metu jis paprašė į vykdomąjį komitetą įtraukti ir „savo“ žmogų – kad nereikėtų kliautis vien tais, kuriuos yra delegavusios federaciją sudarančios lygos ir asociacijos. Viskas tik dėl to, kad darbas būtų produktyvesnis.
Visus šiuos trejus metus saugodamas krepšinio citadelę, viename bare Sabas ūgtelėjo ir pats.
Apie krepšinio aprangą tuo metu dar vilkėjusio 11 numerio bendravimą su žurnalistais prikurta daugybė legendų, o kai kurios jau spėjo nugulti ir šypseną keliančiuose dokumentinio filmo epizoduose. Puikiai prisimename, kaip nenoriai ir nedrąsiai aukštaūgis jausdavosi prieš mikrofonus ir televizijos kameras, o žurnalistų bandymai išpešti iš jo lūpų daugiau nei penkis sakinius dažnai primindavo Gordijo mazgo narpliojimus.
Čiupęs į rankas LKF vairalazdę, A.Sabonis persilaužė. Prisimenu, jog su kolegomis atkreipėme dėmesį, kad jau pirmojoje savo spaudos konferencijoje naujasis prezidentas kalbėjo noriai ir atvirai, užuot sušlavęs šiukšles po lova. Kasmet prezidento kalba turtėjo, žodžių daugėjo, o tos firminės saboniškos replikos ir toliau išliko tokios pat taiklios kaip ir anksčiau.
Per šiuos trejus metus žmogus, kuriam ūgiu ir autoritetu Lietuvoje prilygti negali niekas, gerokai pasikeitė, LKF dar sutvirtino savo pozicijas tarptautinėje erdvėje, o bičiulio J.Kazlausko muštruojami krepšininkai vežė svaiginančias pergales iš Europos ir pasaulio čempionatų.
Jau pirmojoje savo spaudos konferencijoje naujasis prezidentas kalbėjo noriai ir atvirai, užuot sušlavęs šiukšles po lova.
Tačiau net tvirčiausi bokštai yra bejėgiai prieš laiką. Artėja akimirka, kai Sabui teks apsispręsti, ir ar jis tą pačią kainą norės mokėti dar kartą, kol kas neaišku. „Aš priklausau jums, bet mano šeimos nariai jau nebepriklauso man“, – šią savaitę krepšinio visuomenei nuoširdžiai prisipažino legenda.
Būtent šeima turbūt yra tas vienintelis dalykas, kuris gali nulemti Sabo sprendimą. „Iki rinkimų dar yra likę visi metai ir ką darysiu, dar nenusprendžiau. Nenoriu jokių išankstinių sensacijų, nes šie metai yra labai svarbūs tiek moterų, tiek vyrų rinktinėms. Geriau, kad viskas praeitų ramiai, o tada žiūrėsime“, – tarsi išklausęs ne vieną geriausių pasaulio viešųjų ryšių specialistų seminarą šių eilučių autoriui prisipažino A.Sabonis.
Įpėdinio paieškos dar nepradėtos, o jei ir bus pradėtos, tai tik tokiu atveju, jei Sabas pasakys griežtą „Ne“. Konkurentų kovoje dėl posto nebuvo prieš ketverius metus, nebus jų ir dabar.
Kapitono tiltelis atsilaisvins tik tokiu atveju, jei pats A.Sabonis nuspręs, kad papsėti mėgstamą pypkę pušų paunksnėje klausant Baltijos jūros bangų mūšos yra kur kas maloniau nei ištiesta ranka minti verslo koridorių slenksčius.
Kapitono tiltelis atsilaisvins tik tokiu atveju, jei pats A.Sabonis nuspręs, kad papsėti mėgstamą pypkę pušų paunksnėje klausant Baltijos jūros bangų mūšos yra kur kas maloniau nei ištiesta ranka minti verslo koridorių slenksčius ir kaulyti paramos nacionalinei komandai.
Lygiavertės pamainos šiam milžinui turbūt nei aikštelėje, nei prie derybų stalo neturėsime dar keletą dešimtmečių, tačiau galvoti apie atsinaujinimą derėtų jau dabar. Net jei dabartinis prezidentas nuspręstų aukotis ir dar vienai kadencijai.
Galima neabejoti, kad artėjant tai dienai, kai jis turės apsispręsti, krepšinio visuomenės spaudimas vis didės. Tačiau Sabas ne kartą įrodė, kad psichologiniai antpečiai jo tikrai neslegia. Net tuomet, kai už nugaros – visa Lietuva.
