Revoliucionieriai strateginius objektus ėmė krauju, 2019-ųjų Lietuvoje viskas rafinuočiau – pakanka išvaikyti valdybas, ir jau gali vadintis revoliucijos tėvu. Arba liaudies interesų gynėju.
Net tikslai panašūs: 1917 m. bolševikai dengėsi darbo liaudimi, o 2019 m. Lietuvos susisiekimo ministras J.Narkevičius kalba apie visuomenės lūkesčių tenkinimą.
V.Leninas pirmiausia ėmėsi pašto, telegrafo ir tiltų, o J.Narkevičius irgi nusitaikė beveik į tą patį – Lietuvos paštą, „Lietuvos geležinkelius“ ir valstybinę įmonę „Kelių priežiūra“.
Spalio 31 dieną atšaukta Lietuvos pašto valdyba iš esmės gali paralyžiuoti pašto darbą, o pradėti taupymo projektai įstrigti ilgam. Tačiau tai buvo tik pirmas revoliucijos šūvis.
J.Narkevičius praėjusią savaitę Seimo nariams aiškino, kad reikia „naujų lūkesčių“, todėl esą ir atšaukęs pašto valdybą, tiesa, praėjus vos savaitgaliui paprašė pasilikti jų bent iki Naujųjų metų.
Nepriklausomi valdybos nariai pirmadienį tėškė – ministro veiksmai daro žalą paštui ir 5 tūkstančiams jo darbuotojų. Todėl valdyba skirstosi, o valstybei priklausanti įmonė perimama iš esmės į valdančiųjų rankas – suburta nauja valdyba tik iš ministerijos tarnautojų.
Kuo neįtiko nepriklausomi pašto valdytojai, privilioti iš klestinčių privačių firmų? Jie bandė nustekentą įmonę pastatyti ant kojų, kad ši konkuruotų su privačiu verslu – parduoti tuščius centrinius paštus, uždaryti apipuvusius kaimų, kuriuose gyvena keliolika žmonių, paštų skyrius ir t.t. Tokios naujovės prieš rinkimus valdantiesiems pasirodė „neatitinkančios visuomenės lūkesčių“, todėl revoliucija pradedama nuo pašto. Ministras jau pareikalavo, kad pašto vadovė Asta Sungailienė būtų atstatydinta.
Valstybės ilgai brandintas tikslas – depolitizuoti valstybines įmones taip ir liks tarp revoliucijos sukeltų dulkių.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ministrui tai bus dar viena proga į Lietuvos paštą įdarbinti tik sau lojalius žmones, partinius, gimines, gal net kaimynus iš gimtojo Trakų rajono.
A.Sungailienė paštui pradėjo vadovauti, kai ministru buvo Rokas Masiulis.
„Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška irgi R.Masiulio žmogus, tad pasklidusios kalbos apie „Lietuvos geležinkelių“ valdybos išvaikymą ir M.Bartuškos atstatydinimą – ne iš piršto laužtos.
„Vyksta vidinis procesas, situacijos vertinimas ir analizavimas, ir tai yra viena iš proceso dalių. Informacijos nei patvirtinu, nei paneigiu“, – sakė ketvirtadienį ministras Seimo nariams. Pirmadienį, kilus ažiotažui dėl Lietuvos pašto, jis jau neigė, kad svarstomas geležinkelininkų valdybos likimas. Tačiau ir 1917 m. bolševikai revoliuciją įgyvendino ne per vieną dieną.
Kaip prikibti prie geležinkelininkų? Priežasčių galima sugalvoti daug – neįgalieji negali patekti į naujus vagonus, elektrifikacijos konkursą laimi ne tie, karpomi maršrutai, abejonės dėl vieno iš vadovų turimo diplomo. Paskyrus naują valdybą su savo žmonėmis, nepriklausomiems valdybos nariams bus parodytos durys, o taupymo režimas prieš rinkimus išjungtas.
Kas toliau? J.Narkevičius nei patvirtino, nei paneigė, kad „analizuojama situacija“ ir dėl „Kelių priežiūros“ valdybos. Valstybinių kelių priežiūra ir milijoninius pirkimus vykdanti bendrovė kaip masalas traukia valdančiuosius.
„Dirbama ties naujais lūkesčiais“, atsakė susisiekimo ministras, paklaustas apie šios valstybinės įmonės valdybos likimą.
Jam antrino partijos lyderis Valdemaras Tomaševskis: „Reikia daryti naują politiką ir mūsų toks tikslas. Mes todėl ir papildėme valdančiąją daugumą, kad darytume naują, sąžiningą politiką.“ Panašiai kalbėjo ir V.Leninas nuo šarvuočio bolševikams.
Šiandien jau liūdnai juokaujama, kad tiek geležinkelininkų, tiek „Kelių priežiūros“ valdybos bus atšauktos prieš ilgąjį savaitgalį, o toks jis bus gruodžio 20 dieną. „Lietuvos pašto“ valdyba tyliai išvaikyta prieš pat ilgąjį Vėlinių savaitgalį, jau pasibaigus darbo dienai.
Per 100 metų, regis, revoliucijų tikslai nepasikeitė – strateginėse įmonėse išvaikyti nepriklausomus, taigi nepaklusnius, ir sustatyti saviškius. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas ministras tai moka daryti kol kas geriausiai, o valstybės ilgai brandintas tikslas – depolitizuoti valstybines įmones taip ir liks tarp revoliucijos sukeltų dulkių.
