O kartu pabrėžti, jog, jei pagrindo nerimui ir būta, jis jau seniai esą turėjo būti pamirštas dėl administracijos priimamų sprendimų. Tačiau praėjusią savaitę D.Trumpo administracija būtent darbais net kelis kartus įrodė, kad nusiraminti dar gerokai per anksti.
Pats JAV prezidentas ir jo šalininkai, žinoma, taip nemano. D.Trumpas jam būdingu stiliumi netgi visiškai ir galutinai save išteisino „Twitter“ žinute. Prezidento įsitikinimu, toks išteisinimas ir įrodymai, kad bet kokie įtarimai dėl Kremliaus paramos D.Trumpo rinkimų kampanijai yra tik sąmokslo teorija, dabar prieinami visiems. Jie esą sudėti praėjusį penktadienį išslaptintame skandalingame Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininko respublikono D.Nuneso parengtame memorandume apie tariamą Federalinio tyrimų biuro (FTB) šališkumą D.Trumpo atžvilgiu ir net piktnaudžiavimą pradedant tyrimą dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus.
Tačiau visi, kas moka skaityti, šiame dokumente gali rasti nebent įrodymus, kad būtent D.Trumpas ir jo šalininkai skleidžia sąmokslo teorijas apie tariamą FTB šališkumą ir kokius nors neteisėtus veiksmus jo ar jo rinkimų štabo atžvilgiu.
Gal ir įtikinama būtų ši sąmokslo teorija, jei ne pačiame memorandume atskleistas faktas, kad leidimą sekti C.Page'ą 2016 metų spalį FTB prašė ne suteikti, o pratęsti. Ir jau ketvirtąjį kartą.
Dabar jau visi, kas bent kiek domisi, žino, kad minėtu memorandumu bandyta įrodyti, jog tyrimas dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus D.Trumpo naudai esą neteisėtai pradėtas 2016 metų spalio pabaigoje. Tuomet buvo gautas teismo leidimas sekti buvusį dabartinio JAV vadovo rinkimų štabo atstovą C.Page'ą.
Trumpas ir jo šalininkai įrodinėja, kad dėl leidimo sekti sprendusiam specialiam teismui FTB esą sąmoningai nenurodė, kad vienu argumentų šiam sekimo prašymui pateiktas vadinamasis „Ch.Steele'o dosjė“ buvo užsakytas D.Trumpo konkurentų ir apmokėtas H.Clinton rinkimų kampanijos pinigais.
Gal ir įtikinama būtų ši sąmokslo teorija, jei ne pačiame memorandume atskleistas faktas, kad leidimą sekti C.Page'ą 2016 metų spalį FTB prašė ne suteikti, o pratęsti. Ir jau ketvirtąjį kartą. Kitaip tariant, FTB sekti C.Page'ą, kaip įtariamai bendradarbiaujantį su Kremliumi, pradėjo gerokai anksčiau nei 2016 metų spalį, kurį taip akcentuoja D.Trumpas ir jo šalininkai, bet ir anksčiau negu C.Page'as prisijungė prie D.Trumpo rinkimų kampanijos. Todėl bet kokie bandymai šiuo epizodu įrodyti, kad tyrimas dėl Rusijos paramos D.Trumpo rinkimų kampanijai nuo pat pradžių buvo šališkas, neatlaiko jokios kritikos.
Tikrai neverta veltis į diskusijas, ar FTB šiuo atveju apskritai ką nors pažeidė ar kuo nors piktnaudžiavo, nes tam nėra pakankamai viešai prieinamų duomenų. Ne tik D.Trumpo oponentai iš JAV demokratų partijos, bet ir pats FTB teigia, kad duomenys memorandume yra ištraukti iš konteksto bei parinkti selektyviai. Beje, alternatyvaus demokratų partijos memorandumo išslaptinti neleista. Bent jau kol kas.
Tačiau net jei teisūs būtų D.Trumpo šalininkai ir pasirodytų, kad FTB ką nors pažeidė, akivaizdu, kad pažeidimai būtų nebent jau seniai sekto C.Page'o, o ne D.Trumpo rinkimų štabo atžvilgiu. Reikia pabrėžti, kad jokių abejonių dėl to, ar gerokai anksčiau pradėtas C.Page'o sekimas ir visus tris kartus pratęsti leidimai šiai veiklai buvo teisėti, nepateikė net D.Trumpo šalininkai.
Maža to, pačiame minėtame neva D.Trumpą išteisinančiame dokumente iš esmės patvirtinama tai, ką dar praėjusiais metais, remdamasi savo šaltiniais, pranešė JAV žiniasklaida. Tyrimas dėl Rusijos kišimosi į JAV rinkimus prasidėjo ne nuo „Ch.Steele'o dosjė“, kurio patikimumu galima ir abejoti, o nuo kito D.Trumpo patarėjo G.Papadoupoloso veiklos tyrimo.
Pastarasis D.Trumpo rinkimų štabo atstovas iš Kremliaus pasiuntinių sužinojo, kad Rusija turi kompromituojančios medžiagos apie H.Clinton ir ketina pasidalyti šia medžiaga su D.Trumpu. Savo sėkme G.Papadoupolosas ėmė garsiai girtis ir tai pasiekė FTB agentų ausis.
Tik štai, kaip nuo tokios informacijos pradėtas tyrimas gali būti vadinamas šališku, nepaaiškina net aršiausi D.Trumpo rėmėjai. O pats G.Papadoupolosas jau prisipažino melavęs FTB agentams apie savo ryšius su Rusijos atstovais, taigi, kaltinimai jam – daugiau nei rimti.
Tai, kad paskelbtas memorandumas niekaip negali išteisinti D.Trumpo, savaitgalį viešai pripažino dar keli Kongreso respublikonai.
Bet gal tai tik mano nuomonė apie paskelbtą memorandumą? Tuomet paklausykite, ką apie tai mano bent jau anksčiau aktyviu D.Trumpo rėmėju laikytas respublikonas, Atstovų rūmų narys T.Gowdy. Komentuodamas paskelbtą memorandumą, praėjusį savaitgalį jis nedviprasmiškai pareiškė, kad Rusijos kišimosi į rinkimus tyrimas remiasi toli gražu ne vien „Ch.Steele'o dosjė“, o memorandumo paskelbimas niekaip negali būti laikomas D.Trumpo išteisinimu.
Svarbu pastebėti, kad dar praėjusią vasarą klausimų Kongrese metu T.Gowdy asmeniškai visaip spaudė buvusį Centrinės žvalgybos valdybos vadovą J.Brennaną, kad šis viešai pareikštų, jog nėra jokių įrodymų, siejančių D.Trumpo rinkimų štabą su Rusijos atstovais.
Tai, kad paskelbtas memorandumas niekaip negali išteisinti D.Trumpo, savaitgalį viešai pripažino dar keli Kongreso respublikonai.
Kodėl tiek dėmesio skyriau šiam D.Trumpo skleidžiamos sąmokslo teorijos apie tariamą FTB šališkumą paneigimui? Ogi todėl, kad tokiais savo veiksmais JAV prezidentas ne tik bando menkinti savo šalies žvalgybas, bet ir kelia joms grėsmę išslaptindamas dokumentus, kurie gali atskleisti jų veiklos metodus priešiškoms šalims.
Apie tai JAV vadovą viešai įspėjo net dabartinis, paties D.Trumpo paskirtas, FTB vadovas Ch.A.Wray. Tačiau Amerikos prezidentui ir tai pasirodė nė motais – desperatiškai gintis pačiam, o kartu ir V.Putiną D.Trumpui atrodo svarbiau.
Nenuostabu, kad bene palankiausiu Baltijos šalims respublikonu JAV Senate laikomas J.McCainas viešai apkaltino D.Trumpą darant „V.Putino darbą už patį V.Putiną“. Ir tai nėra vien retorika. Dabar jau žinoma, kad Rusijos troliai buvo itin aktyvūs socialiniuose tinkluose reikalaudami paskelbti minėtą memorandumą. Taigi, Kremliui toks D.Trumpo sprendimas tikrai buvo naudingas.
Tačiau aistros dėl memorandumo ir D.Trumpo elgesys šiame kontekste tikrai nėra vienintelis praėjusios savaitės JAV prezidento administracijos veiksmas, rodantis, kad nusiraminti dėl dabartinio Baltųjų rūmų šeimininko požiūrio į Rusiją dar anksti.
Visais atžvilgiais svarbesnis įrodymas yra vadinamojo „Kremliaus sąrašo“ paskelbimas, kurį yra pagrindo vadinti Kongreso priimto sankcijų įstatymo sabotažu.
Būtina priminti, kad kiek daugiau negu prieš metus, pačioje D.Trumpo kadencijos pradžioje, ant prezidento stalo gulėjo visiškai parengtas sankcijų Rusijai atšaukimo įsakas. Sužinojus apie tai, pirmiausia Kongreso spaudimo dėka, sankcijos vis dėlto nebuvo atšauktos.
Blogiausia, kad paaiškėjo, jog kelis mėnesius trukęs darbas, kurio tikslas buvo parengti iš tiesų reikšmingą įtaką galintį daryti sąrašą, politiniu administracijos sprendimu, vaizdžiai tariant, buvo išmestas į šiukšlių dėžę.
Tuomet Kongresas ėmėsi veiksmų, kad būtų apsisaugota nuo tokių prezidento veiksmų. Buvo parengtas ir priimtas naujų sankcijų įstatymas. Jame, be to, kad draudžiama atšaukti sankcijas be Kongreso pritarimo, D.Trumpo administracija buvo įpareigota sudaryti sąrašą Rusijos veikėjų, kurie ne tik artimai susiję su V.Putinu, bet ir galėtų būti baudžiami už Kremliaus kišimąsi į JAV rinkimus.
Amerikos prezidentas, nors ir labai nenoriai, buvo priverstas įstatymą pasirašyti, nes už jį balsavo absoliuti Kongreso dauguma. Tačiau, kai praėjusią savaitę likus keliolikai minučių iki galutinio numatyto termino pabaigos šis sąrašas paskelbtas, D.Trumpo administracija visais kanalais ištrimitavo, kad jokių naujų sankcijų nebus, o sąraše atsidūrusiems žmonėms niekas negresia.
Tačiau blogiausia net ne tai. Blogiausia, kad paaiškėjo, jog kelis mėnesius trukęs darbas, kurio tikslas buvo parengti iš tiesų reikšmingą įtaką galintį daryti sąrašą, politiniu administracijos sprendimu, vaizdžiai tariant, buvo išmestas į šiukšlių dėžę.
Iš žmonių, su kuriais pats dar neseniai dirbau Vašingtone, tikrai žinau, kad ties sąrašu dirbta ilgai ir rimtai. Tuo užsiėmė ne vien Iždo departamentas, kuriam buvo tai oficialiai pavesta, bet daugybė įvairių tarnybų, pasitelkusių dar daugiau įvairių ekspertų. Tačiau kai sąrašas buvo paskelbtas, paaiškėjo, kad vietoj viso šio darbo rezultatų pristatyta tai, ką bet kuris studentas galėtų surašyti per keliolika ar kelias dešimtis minučių.
Užtenka įsijungti V.Putino administracijos, Rusijos vyriausybės ir kitus oficialius tinklalapius bei nukopijuoti juose pateikiamą informaciją apie ten dirbančius pareigūnus. Sujungę tai su „Forbes“ skelbiamu Rusijos turtuolių šimtuku, iš esmės gausite sąrašą, kurį paskelbė JAV iždo departamentas. Todėl kitaip negu Kongreso priimto įstatymo sabotažu D.Trumpo administracijos veiksmus pavadinti tikrai sunku.
Bet ir tai dar ne viskas. Praėjusią savaitę pranešta, kad JAV lankėsi visų trijų pagrindinių Rusijos žvalgybos tarnybų – užsienio žvalgybos (SVR), karinės žvalgybos (GRU) ir Federalinės saugumo tarnybos (FST) vadovai.
Tokio precedento, kad Vašingtone vienu metu lankytųsi šių trijų Rusijos žvalgybų vadai iš viso nėra buvę per visą istoriją. Ir vien tai yra pakankamas pagrindas klausti, ką visa tai reiškia, jei D.Trumpo administracija darbais esą nedemonstruoja bendradarbiavimo su V.Putino režimu. Tačiau yra ir dar viena detalė – net du iš trijų svečių yra pačių JAV paskelbtų ankstesnių sankcijų sąraše. Ir vis dėlto durys Vašingtone jiems atsivėrė. Atsivėrė būtent tada, kai vyksta visi aukščiau jau aprašyti įvykiai.
Na ir galiausiai būtina paminėti paties D.Trumpo metinę kalbą. Joje Rusija ir jos keliama grėsmė paminėta vienintelį kartą ir tik viename sakinyje kartu su Kinija. Negana to, kad kitoms grėsmėms, tokioms kaip terorizmas ar Šiaurės Korėja buvo skirta kur kas daugiau dėmesio, JAV prezidento metinė kalba tikrai galėjo sukelti abejonių ar prezidentas pritaria neseniai Gynybos departamento paskelbtai naujai Nacionalinei gynybos strategijai. Mat šioje strategijoje teigiama, jog nuo šiol pagrindinis dėmesys bus skiriamas ne terorizmui, o grėsmėms, kylančioms iš Rusijos ir Kinijos.
Štai toks nemažas „derlius“, verčiantis abejoti, ar tikrai nerimauti dėl D.Trumpo požiūrio į Rusiją jau nebereikia, susikaupė vos per vieną savaitę. Visa tai ne tik stebėti, bet ir analizuoti tiesiog būtina ir Lietuvai, kuri tikrai ne be pagrindo laiko JAV savo svarbiausia strategine partnere.
Praėjusių metų pabaigoje viename savo komentarų prognozavau, kad būtent D.Trumpas gali tapti didžiausiu iššūkiu Lietuvos užsienio politikai ir pateikiau kitus argumentus, kodėl taip gali atsitikti.
Teigti, kad dėl visų praėjusios savaitės įvykių mano prognozės jau pildosi, būtų tikrai anksti. Kaip ir panikuoti, jog Kremlius, besidžiaugiantis, jog „D.Trumpas – vėl mūsiškis“, pasirodys esąs teisus.
Kaip jau ne kartą kartojau, kova paties D.Trumpo administracijoje tęsiasi toliau. Tačiau to, ką išvardijau šiame komentare, pamiršti irgi nereikia. Nes tai rodo, kad viltys dėl galutinės vadinamųjų „suaugusiųjų“ D.Trumpo administracijoje pergalės vis dar yra gerokai per ankstyvos.
Marius Laurinavičius yra Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Marius Laurinavičius: Kremliaus svajonių tikslas – pavergti be šūvio
