Beje, net pačios Čekijos ekspertai nesutaria, ar Kremlius šį kartą tikrai tiesiogiai padėjo M.Zemanui. Bet dėl to šių rinkimų pamokos – tik dar vertingesnės. Jas vertėtų pabandyti išmokti ir Lietuvai.
Pirmoji pamoka – V.Putino režimas ne visuomet veikia pats. Jo svajonių scenarijus yra tas, kad Kremlius savo tikslų galėtų siekti svetimomis rankomis. Geriausia – pačių tos šalies, prieš kurią veikiama, piliečių.
Pirmoji pamoka – V.Putino režimas ne visuomet veikia pats. Jo svajonių scenarijus yra tas, kad Kremlius savo tikslų galėtų siekti svetimomis rankomis.
Čekijoje šis scenarijus įgyvendintas su kaupu. Kažin ar kas gali tvirtai pasakyti, kad šmeižto ir „melagingų naujienų“ kampaniją prieš M.Zemano konkurentą J.Drahošą surengė Maskva. Tačiau, kad tokia kampanija net labai aktyviai vyko, ginčytis tikriausiai irgi būtų sunku. Ne mažiau sunku būtų ginčytis, kad ją vykdė ne tik populistinės, bet ir prorusiškos jėgos pačioje Čekijoje.
Šių prorusiškų jėgų formavimąsi, žinoma, lėmė ne vienas veiksnys. Tačiau bandant analizuoti šį fenomeną, tampa akivaizdu, kad bent jau iki maždaug 2006-2007 metų apie Rusijos įtaką Čekijai iš viso nekalbėta.
Tiesa, vėliau atvirai prorusiška pozicija taip pat pagarsėjęs M.Zemano pirmtakas V.Klausas prezidentu pirmą kartą išrinktas dar 2003 metais. Tačiau tuomet jis laikytas tik laisvos rinkos, bet ne Kremliaus šalininku. V.Klauso palankumas Rusijai išryškėjo tik antrosios kadencijos metu.
Tai, kad tuo metu Čekijoje akivaizdžiai dominavo proamerikietiškos, o ne prorusiškos nuotaikos, rodo ir Prahos prisijungimas prie Rytų Europos šalių paramos Irako karui, nors kartu su Maskva Vašingtonui tuomet griežtai oponavo net Vokietija ir Prancūzija.
Tačiau ypač iškalbingi yra Čekijos saugumo tarnybos BIS viešai skelbiami metiniai raportai. 2003 metų ataskaitoje Rusijos specialiųjų tarnybų veiklai skirtoje dalyje kalbama vien apie žvalgybos tarnyboms įprastą informacijos rinkimą. Vėliau atkreiptas dėmesys į pastangas kurti teigiamą Rusijos įvaizdį bei ekonominių šalies interesų gynimą. Tačiau iki 2006 metų ataskaitos nerodo, kad Maskvos agentų veikla būtų kėlusi itin didelį nerimą Prahai.
2006 metų viešoje ataskaitoje Čekijos saugumo tarnyba BIS jau atkreipė dėmesį į Rusijos žvalgybų suaktyvėjimą šalyje, tačiau vis dar teigė, kad jis daugiausia susijęs su ekonominiais Kremliaus interesais bei politine įtaka skleidžiant Rusijai palankias idėjas.
Rusijos specialiosios tarnybos bandė užmegzti kontaktus su visuomenės nuomonės formuotojais, politiniais sluoksniais ir žiniasklaida ir infiltruoti organizacijas.
2007-ųjų metų ataskaitoje nurodoma, kad Rusijos agentų ir jos įtakos sklaidos aktyvumas išliko nepakitęs. Bet būtent tuo laikotarpiu, ko gero, galima pastebėti pirmąsias sėklas derliaus, kurį Rusija šiandien pjauna Čekijoje.
„Pirmiausia Rusijos specialiosios tarnybos bandė užmegzti kontaktus su visuomenės nuomonės formuotojais, politiniais sluoksniais ir žiniasklaida ir infiltruoti organizacijas, kurios veikia visuomenės nuomonę taip, kad jos remtų Rusijos interesus diskusijose dėl Amerikos radaro dislokavimo Čekijos teritorijoje. Platesniame kontekste, jų tikslas buvo ne tik kurstyti pasipriešinimą radarui, bet ir sukurti įspūdį, kad pritariant ES ir NATO Europoje reabilituojama nacių ideologija, o lemiamas Sovietų Sąjungos vaidmuo įveikiant fašizmą Antrajame pasauliniame kare bandomas neigti.
BIS manymu, Rusijos tarnybų operacijos Čekijoje ir jos sąjungininkėse gali būti didesnės ir labiau ilgalaikės kampanijos, siekiant griauti ES ir NATO vienybę, izoliuoti JAV (ir paskatinti izoliacionistines nuotaikas pačiose JAV) ir taip susigrąžinti buvusiose Sovietų Sąjungos kontroliuojamose teritorijose, nepriklausomai nuo to, kaip pasibaigs derybos dėl priešraketinės gynybos radaro“, – teigiama 2007 metų BIS ataskaitoje.
Žvelgiant iš šių dienų perspektyvos, akivaizdu, kad Čekijos žvalgyba dar prieš dešimtmetį ne tik identifikavo priešišką Kremliaus veiklą, bet ir itin tiksliai numatė bent jau dalį V.Putino režimo tikslų.
2007-ųjų metų ataskaitoje nurodoma, kad Rusijos agentų ir jos įtakos sklaidos aktyvumas išliko nepakitęs. Bet būtent tuo laikotarpiu, ko gero, galima pastebėti pirmąsias sėklas derliaus, kurį Rusija šiandien pjauna Čekijoje.
2008 metų veiklai skirtoje ataskaitoje jau iš esmės skambinama pavojaus varpais: „Prielaida, kad Rusija vėl ėmė taikyti sovietinę praktiką imtis „aktyviųjų priemonių“, siekdama savo tikslų visame pasaulyje, pasitvirtino. Reikia pripažinti, kad dėl didėjančios žvalgybos ir saugumo elementų svarbos Rusijos valstybės valdyme ir ekonomikoje riba tarp žvalgybos tarnybų ir kitų vyriausybės arba privačių veikėjų nebegali būti tiksliai nubrėžta.
2008-aisiais Rusijos žvalgybos tarnybos ypač aktyviai naudojosi „internacionalistiniais“ ir „pilietiniais“ judėjimais. Patys judėjimai ir absoliuti jų narių dauguma nėra sąmoningi užsienio valstybės žvalgybos tarnybų bendradarbiai, veikiau aukos, kurios yra išnaudojamos prisidengus netikra kilnių idėjų vėliava, bet visai kitiems tikslams.
Rusijos žvalgybos tarnybų veiklos formos ir metodai, didele dalimi patyrė įtaką tų formų ir metodų, kurias sovietų šnipai naudojo savo darbe devintajame XX amžiaus dešimtmetyje, kad darytų įtaką Vakarų taikos judėjimams. Tuometės sovietų propagandos ir dabartinės Rusijos propagandos efektyvumas individų ar jų grupių atžvilgiu yra palyginamas, nepaisant jų kultūrinės, socialinės, ekonominės ir politinės patirties.
Vertindama operacijas ir veiksmus, nukreiptus į kai kurias aukščiau minėtas grupes, BIS atkreipė dėmesį į verslo bendrovę, veikiančią Čekijoje. Labai tikėtina, kad Rusijos žvalgybos tarnybos „ad hoc“ naudojasi šia bendrove, siekdamos Rusijos tikslų Čekijoje.Tačiau nėra neįmanoma, kad ši bendrovė net nežino, jog bendradarbiauja su Rusijos žvalgyba“.
Vėlesniais metais, remiantis tomis pačiomis BIS ataskaitomis, Rusijos veikla visomis išvardytomis kryptimis tik stiprėjo. Kol 2015 metų veiklos ataskaitoje tarp svarbiausių Rusijos žvalgybos tikslų jau įvardijamas tradicinės žiniasklaidos silpninimas ir, kas iš tiesų svarbu, įtampos ir priešiškumo visuomenėje kurstymas.
Ekspertai tuomet jau irgi irgi kalbėjo apie Kremliaus pastangas ne vien stiprinti savo sąjungininkų Čekijoje pozicijas, bet ir sėti nepasitikėjimą tradiciniais politikais bei demokratinėmis institucijomis, legitimizuoti ekstremistus ir dezinformacijai skirtus vadinamosios alternatyvios žiniasklaidos projektus.
Kodėl visa tai taip detaliai vardiju? Ogi todėl, kad šiuose BIS raportuose ne tik tarsi vadovėlyje atskleidžiami V.Putino režimo veiklos metodai užsienyje. Iš šios informacijos galima suprasti, kaip Kremlius pasiekė, kad per šiuos rinkimus jam, ko gero, net iš tikrųjų nebereikėjo tiesiogiai kištis.
Viskas buvo daroma pačių čekų rankomis. Didelė dalis verslo rėmė M.Zemaną. „Melagingas naujienas“ platino vadinamoji „alternatyvi žiniasklaida“, kuria po nuoseklių kelerius metus trukusių Rusijos pastangų labiau nei tradicine žiniasklaida Čekijoje jau pasitiki daugiau kaip ketvirtadalis gyventojų. O pagrindiniu įrankiu M.Zemano konkurentui juodinti tapo visuomenės įtampos, baimė bei susipriešinimas dėl problemos, kuri šalyje iš esmės neegzistuoja. Tokia problema galima vadinti nerimą dėl galimo migrantų antplūdžio, nes Čekijoje migrantų iš esmės nėra.
Didelė dalis verslo rėmė M.Zemaną. „Melagingas naujienas“ platino vadinamoji „alternatyvi žiniasklaida“, kuria po nuoseklių kelerius metus trukusių Rusijos pastangų labiau nei tradicine žiniasklaida Čekijoje jau pasitiki daugiau kaip ketvirtadalis gyventojų.
Reikia pabrėžti, kad V.Putino režimas visų šių tikslų pasiekė nepaisant to, kad BIS, kaip matyti iš raportų, ne tik atidžiai stebėjo priešišką veiklą, bet ir įspėjo šalies valdžią apie grėsmes. Galima neabejoti, kad ant oficialių pareigūnų stalo gulė ne tik daug detalesnės ataskaitos, negu skelbiama viešai, bet ir rekomendacijos, kaip tam priešintis. Ir tai galima laikyti antrąja pamoka, ypač svarbia Lietuvai: vien grėsmę įvardinti tikrai nepakanka. Jei nebus aktyvaus koordinuoto valstybės pasipriešinimo, Kremlius gali pasiekti savo tikslų.
Beje, pastaraisiais metais Čekija, ko gero, galėtų būti net pavyzdžiu Lietuvai, kaip reikia ne vien žodžiais, bet ir veiksmais priešintis Rusijos įtakai. Kovai su šiomis grėsmėmis Prahoje prie vidaus reikalų ministerijos įkurtas specialus Centras prieš terorizmą ir hibridines grėsmes, itin aktyviai veikia Vyriausybės tiesiogiai finansuojami ar kitaip remiami analitiniai centrai. Pabudusi ir ta dalis visuomenės, kuri supranta Rusijos grėsmę. Taip Praha gana netikėtai tapo vienu pasipriešinimo iš Rusijos kylančioms hibridinėms grėsmėms centrų.
Ir vis dėlto M.Zemanas buvo išrinktas. Buvo išrinktas nepaisant to, kad viešai žinoma, jog net keliems jo patarėjams Čekijos tarnybos neišdavė leidimo dirbti su slapta informacija. Tai daliai visuomenės, kur balsavo už dabartinį šalies vadovą, nesvarbu buvo net įtarimai, kad prezidentas patarėjais renkasi galimai užsienio įtakos pažeidžiamus asmenis.
Tai tik įrodo, kad ilgalaikė ir kryptinga dezinformacijos kampanija daliai žmonių gali visiškai ištrinti net savisaugos jausmą, kad jų šalis nebūtų manipuliuojama užsienio jėgų.
Tačiau svarbiausia trečioji pamoka yra ne apie tai. Ji – apie tai, kad V.Putino Rusija toli gražu nesutelkia savo dėmesio vien į trumpalaikius tikslus. Dabar Vakaruose dažniausiai kalbama apie Rusijos įtaką vienai ar kitai rinkimų kampanijai. O jos vykdomas hibridinis karas dažniausiai vis tiek siejamas su kažkokiu konkrečiu tikslu ar konkrečia grėsme, kurią bandoma identifikuoti.
Svarbu suprasti, kad, lygiai taip pat, kaip SSRS KGB, iš tos pačios KGB kilęs dabartinis V.Putino režimas kai kurias programas projektuoja dešimtmečiams. O jų tikslas – pakankamai abstraktus: griauti Vakarų visuomenes iš vidaus, jas silpninti, kad atėjus laikui galima būtų jas pavergti. Geriausia – be šūvio. Tai karas, kuriame neaidi artilerijos salvės, bet jis vyksta nuolat. O rezultatų duoda kartais net po kelių dešimtmečių. Tačiau jei šis Kremliaus vykdomas karas nesulauks atkirčio, valstybės pavergimas iš tiesų įmanomas be šūvio.
Būdamas prezidentu, M.Zemanas padeda telkti, stiprinti ir populiarinti jau minėtą „alternatyvią žiniasklaidą“ Čekijoje, kuri yra vienas iš Rusijos strateginių tikslų, net jei pati Maskva jos tiesiogiai nefinansuoja.
Tiesa, net M.Zemano išrinkimas toli gražu nereiškia, jog Čekija jau pavergta. Kai kas net teigia esą ši Rusijos pergalė nieko nereiškia, nes prezidento įgaliojimai Čekijoje tikrai nedideli. Todėl esą niekas per daug nepasikeis, o Čekijos politika liks proeuropietiška.
Trumpalaikiu laikotarpiu galbūt ir galima būtų sutikti su tokiu vertinimu, bet svarbu suprasti, kad M.Zemanas Rusijai – taip pat tik įrankis, o jo pergalė niekada nebuvo ir nebus pagrindinis tikslas. Ir būtent kaip įrankis M.Zemanas Rusijai duoda daugiausia naudos – ne tik todėl, kad viešai skelbia prorusišką poziciją Europos Sąjungoje.
Būdamas prezidentu, M.Zemanas padeda telkti, stiprinti ir populiarinti jau minėtą „alternatyvią žiniasklaidą“ Čekijoje, kuri yra vienas iš Rusijos strateginių tikslų, net jei pati Maskva jos tiesiogiai nefinansuoja. Mat M.Zemanas ne tik pats yra ištikimas šios žiniasklaidos gerbėjas, bet ir bendrauja iš esmės tik su ja, taip dar labiau trindamas ribą tarp tikrų žinių ir „melagingų naujienų“.
M.Zemanas telkė ir toliau telks prorusišką verslo elitą, kuris, savo ruožtu, tampa galingu Rusijos interesų gynėju šalyje. Beje, su šia įtaka susijusi ketvirtoji Čekijos rinkimų pamoka, kuri itin aktuali ir Lietuvai.
Nors mūsų šalyje verslo su Rusija grėsmės vis dar dažnai menkinamos, tačiau Čekiją tyrinėjantys ekspertai pastebi tą patį, ką savo ataskaitose pažymėjo ir šios šalies saugumo tarnyba BIS. Būtent verslo ryšiai buvo ir tebėra Rusijos įtakos Čekijoje pamatas.
Na, ir penktoji Čekijos prezidento rinkimų pamoka yra ta, kad Rusijos įtaką kitose šalyse stebėti ir analizuoti verta ne vien dėl pasikartojančių schemų. Taip, kaip V.Putino režimo tikslai yra globalūs, taip ir tinklai, kuriuose bandoma supančioti vieną ar kitą valstybę, irgi yra globalūs. Todėl turbūt nėra didelis atsitiktinumas, kad prezidento R.Pakso apkaltos byloje minėta Čekijos bendrovė „Falkon capital“ yra įtariama ir dėl korupcinės Rusijos įtakos M.Zemanui.
To, kad Rusijos priešiška įtaka Lietuvoje su R.Pakso apkalta nenutrūko, manau, įrodinėti nereikia. Daug svarbiau suprasti, kad, nepaisant įvairių objektyvių skirtumų, R.Pakso ar M.Zemano scenarijaus naujas pasikartojimas Lietuvoje tikrai nėra neįmanomas. Būtent todėl ir mums svarbu ne tik suprasti, bet ir išmokti Čekijos prezidento rinkimų pamokas.
Marius Laurinavičius yra Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Marius Laurinavičius: „Zapad 2017“ tęsiasi – tik naudojami kiti ginklai
