Šis komentaras skirtas sisteminėms Lietuvos atsparumo Kremliaus priešiškai įtakai mūsų šalyse problemoms, kurios toli gražu nėra susijusios vien su dabartine valdžia. Tačiau Maskvai toliau agresyvėjant, būtent R.Karbauskio kontroliuojamo Seimo ir S.Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės veikla labiausiai išryškina šias problemas.
Iš pirmo žvilgsnio toks teiginys gali skambėti paradoksaliai. Reikia pripažinti, kad nepaisant S.Skvernelio deklaruojamo noro pakeisti santykius su Rusija ir R.Karbauskio verslo priklausomybės nuo Rusijos keliamų potencialių grėsmių, oficialios politikos požiūriu Lietuvos pozicija pasikeitė nedaug.
Šis Seimas priėmė Magnickio aktą, po Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje Vilnius, atsižvelgiant į šalies dydį, ėmėsi kone griežčiausių veiksmų – išsiuntė tris po diplomatų priedanga dirbusius Rusijos šnipus, kai, pavyzdžiui, Vokietija – vos 4.
Ko gero, geriausiai viskas išryškėja lyginant. Didžioji Britanija po išpuolio naudojant cheminį ginklą jos teritorijoje taip pat neseniai priėmė Magnickio aktą. Tačiau tuo tikrai neapsiriboja.
Tęsiamas ankstesnės valdžios valdymo laikotarpiu priimtas įsipareigojimas didinti išlaidas gynybai iki 2 proc. BVP – šiemet pirmą kartą ši riba peržengta. Išlaikoma ta pati politinė retorika, Lietuva toliau aktyviai remia Ukrainą.
Tačiau ar to užtenka? Ar tai tikrai yra veikla, kuri turėtų itin nepatikti Kremliui? O svarbiausia, ar tai pakankamai didina atsparumą Rusijos keliamoms grėsmėms?
Ko gero geriausiai viskas išryškėja lyginant. Didžioji Britanija po išpuolio naudojant cheminį ginklą jos teritorijoje taip pat neseniai priėmė Magnickio aktą. Tačiau tuo tikrai neapsiriboja. Vyriausybė iš karto paskelbė planą, kaip bandys nubausti Kremlių ir saugotis nuo tolesnių Rusijos priešiškų veiksmų.
Jau nepratęsta investuotojo viza Romanui Abramovičiui, nuolat kalbama apie sankcijas Rusijos oligarchams. Tačiau šalies parlamentas sukritikavo vyriausybę, kad ji daro per mažai, bet ir nusprendė pats imtis iniciatyvos. Bendruomenių rūmų užsienio reikalų komitetas parengė raportą „Maskvos auksas: Rusijos korupcija Jungtinėje Karalystėje“, kuriuo rimtai nusitaikė į nešvarius Rusijos pinigus šioje šalyje. Mat būtent jie laikomi didžiausia grėsme Didžiajai Britanijai.
„Ištekliai laikomi ir plaunami Londone, tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai, padeda prezidento Vladimiro Putino kampanijai griauti taisyklėmis paremtą tarptautinę sistemą, kenkti mūsų sąjungininkams ir silpninti vienas kitą sustiprinančius tarptautinius tinklus, kurie remia Jungtinės Karalystės užsienio politiką. [...] Užmerkti akis prieš Londono vaidmenį slepiant su Kremliumi susijusios korupcijos rezultatus reikštų rizikuoti duoti signalą, kad Jungtinė Karalystė nėra rimtai nusiteikusi priešintis visam prezidento V.Putino puolimo veiksmų spektrui“, – sakoma dokumente. Ir nurodomos konkrečios priemonės, kurių būtina nedelsiant imtis.
Nepaisydamas Donaldo Trumpo nenoro pripažinti, kad Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus, Jungtinių Valstijų Senato Žvalgybos komitetas baigė savo specialų tyrimą nedviprasmišku pareiškimu, kad Maskva „dėjo beprecedentes pastangas kištis į 2016 metų rinkimus“. Jis taip pat atskleidė, kad Baracko Obamos administracija dėjo per mažai pastangų tokiam kišimuisi pasipriešinti.
Vašingtonas dar vasarį pristatė specialią 40 milijonų dolerių kainuosiančią programą, kurios tikslas – tas pats: apsisaugoti nuo Maskvos kišimosi į šių metų rudenį vyksiančius Kongreso rinkimus.
Tokie Senato tyrimai ir pareiškimai – puiki paskata visai kitaip elgtis dabartinei valdžiai. Naujasis JAV valstybės sekretorius, buvęs CŽV vadovas Mike'as Pompeo neseniai viešai pareiškė, kad Rusija tęsia pastangas kištis ir į šį rudenį vyksiančius Kongreso rinkimus. Tačiau jis teigė, kad dabartinė valdžia pasirengusi atremti tokias atakas. Vašingtonas dar vasarį pristatė specialią 40 milijonų dolerių kainuosiančią programą, kurios tikslas – tas pats: apsisaugoti nuo Maskvos kišimosi į šių metų rudenį vyksiančius Kongreso rinkimus.
Kaimyninė Estija taip pat, atrodo, labai rimtai užsiėmė nešvariais Rusijos pinigais šioje šalyje. Estijos policijoje veikiantis finansinės žvalgybos padalinys prieš kelias dienas savo metinėje ataskaitoje pripažino, kad 2011–2016 metais per šalies bankus galėjo būti išplauta net 13 milijardų dolerių vertės nešvarių Rusijos pinigų. Finansinė žvalgyba atskleidė ir iki tol nežinomas pinigų plovimo schemas ir nurodė priemones, kurių jau imtasis ir toliau imamasi. Tuo pačiu ji pripažino, kad tokio pinigų plovimo grėsmė išlieka ir nusiraminti negalima.
Kaimyninė Lenkija pastaruoju metu rengia tiesiog parodomąsias Rusijos agentų tinklų, nusitaikiusių į Lenkijos–Ukrainos santykių bloginimą, ardymo operacijas. Rusijos piliečiai išsiunčiami iš šalies, taip demonstruojant, kad priešiška Rusijos veikla ne tik stebima, bet ir nebus toleruojama.
O dabar pabandykime prisiminti, ar R.Karbauskiui kontroliuojant Seimą, o S.Skverneliui vadovaujant Vyriausybei girdėjome ką nors panašaus Lietuvoje? Ne, nieko panašaus tikrai negirdėjome, nors būtų sunku patikėti, kad kitoms valstybėms kylančios grėsmės visiškai neaktualios Lietuvai.
Tačiau girdėjome, kaip Seimas sugebėjo sužlugdyti įtartinais ryšiais su Rusijos agentais susijusio buvusio parlamentaro Mindaugo Basčio apkaltą. Nuolat girdime, kaip R.Karbauskis bando trukdyti kito įtartinais ryšiais išgarsėjusio parlamentaro Artūro Skardžiaus apkaltai.
Girdėjome, kaip VSD jau prieš porą mėnesių įspėjo apie itin tikėtiną Rusijos kišimąsi į kitų metų Lietuvos prezidento rinkimus. Bet iki šiol negirdime, kaip Vyriausybė ruošiasi šiai grėsmei atsispirti.
Taip pat girdėjome, kad Vyriausybė niekaip nereaguoja į net viešus raginimus ištirti viešumoje pasirodžiusią informaciją apie verslininko Gedimino Žiemelio valdomos „Avia Solutions Group“ ir jos antrinių įmonių galimas sąsajas su Kremliaus aplinka bei Rusijos gynybos pramone. Mat šios įmonės be galimo bendradarbiavimo su Kremliumi dar, pavyzdžiui, tiekia degalus ir Lietuvos kariuomenės orlaiviams, įskaitant tuos, kuriais naudojasi Lietuvos Respublikos aukščiausi pareigūnai, teikia paslaugas Lietuvos oro uostuose, kurie pagal įstatymus yra laikomi nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbia infrastruktūra.
Girdėjome, kaip Valstybės saugumo departamentas jau prieš porą mėnesių įspėjo apie itin tikėtiną Rusijos kišimąsi į kitų metų Lietuvos prezidento rinkimus. Bet iki šiol negirdime, kaip Vyriausybė ruošiasi šiai grėsmei atsispirti.
Todėl vertinkite patys: ar tikrai Rusija neturėtų džiaugtis tokia Lietuvos valdžia, kuri iš esmės nekreipia dėmesio į grėsmes, kurioms visomis pastangomis bando atsispirti mums pavyzdį jau senokai veiksmais, o ne žodžiais rodančios kitos valstybės?
Tiesa, pagrindinė problema yra net ne ta. Pagrindinę problemą puikiai atskleidė praėjusią savaitę eilinį kartą prasidėjęs šurmulys dėl būsimų Rusijos dienų renginių Vilniuje, kur pasirodys ir Kremliaus popkultūros propagandininkų desantas. Nors tai tiesiogiai nesusiję nei su S.Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės, nei su Seimo veikla, šis pavyzdys geriausiai atskleidžia, kad Lietuvai jau seniai tiesiog būtina antihibridinio pasipriešinimo strategija.
Tokia strategija tikrai visiems akivaizdžiai pademonstruotų, kad tokiais atvejais būtina perimti iniciatyvą į savo rankas. Rengti Rusijos dieną reiktų ir toliau, tačiau jos dienotvarkę ir naratyvus formuluoti patiems. Tiesa, pati Rusijos diena – palyginti smulkmena su daug didesnėmis grėsmėmis, prieš kurias kovoti nepasitelkiamas nei strateginis mąstymas, nei jokia strategija. Mat apie jokią antihibridinę strategiją nekalba nei Vyriausybė, nei Seimas. Lietuvoje nėra net pasipriešinimo hibridinėms grėsmėms koordinavimo centro.
Tiesa, iniciatyvos, panašu imasi buvęs premjeras ir vienas opozicijos lyderių Andrius Kubilius.Tačiau jei antihibridinio pasipriešinimo strategija tokios grėsmės akivaizdoje Lietuvoje tenka rūpintis opozicijai, tuomet Kremlius tikrai gali džiaugtis tokia mūsų šalies valdžia. Net jei formalus valstybės kursas ir nepasikeitė.
Juk akivaizdu, kad ne oficiali Lietuvos retorika, ne Magnickio aktas ir net ne trys išsiųsti šnipai, reaguojant į ataką Didžiojoje Britanijoje, o pačios Lietuvos atsparumo didinimas (arba nedidinimas) labiausiai rūpi Kremliui. Todėl ir galima teigti, kad R.Karbauskio ir S.Skvernelio Lietuva tikrai džiugina Maskvą. Įdomu tik ar pati Lietuva tai pastebi.
Apie jokią antihibridinę strategiją nekalba nei Vyriausybė, nei Seimas. Lietuvoje nėra net pasipriešinimo hibridinėms grėsmėms koordinavimo centro.
Tiesa, nepritariantys tokioms išvadoms tikriausiai rodys pirštu į Seime vykstantį tyrimą – neva pirmiausia Lietuvoje reikia išsikuopti, o tik tuomet apie Rusijos grėsmes galvoti. Paradoksalu, bet toks mąstymas, kaip ir pats tyrimas bei pastaruoju metu nesibaigiantys skandalai taip pat turėtų džiuginti Kremlių.
Pirmiausia, tai puikus dėmesio atitraukimo nuo Rusijos grėsmių būdas. Jokiu būdu neteigiu, kad pats apsivalymas nuo oligarchinių įtakų būtų naudingas Maskvai. Atvirkščiai, Rusija norėtų, kad demokratinės institucijos Lietuvoje būtų silpnos, o oligarchai – stiprūs. Mat tuomet jai skleisti savo įtaką visuomet lengviau.
Tačiau ar tikrai Lietuvą sustiprins selektyvūs tyrimai, kuomet tiriama viskas, išskyrus tai, kas gali būti susiję su R.Karbauskio ir „Agrokoncerno“ interesais? Ar tikrai šie tyrimai gali kaip nors trukdyti Kremliaus tikslams? Juk, net neminint „Agrokoncerno“, būtų aišku, kad vienos oligarchinės grupės įsigalėjimo pakeitimas kitos įsigalėjimu Kremliaus interesams Lietuvoje tikrai nepakenks.
Taigi, ir vėl tenka konstatuoti, kad R,Karbauskio ir S.Skvernelio valdžia Lietuvoje džiugina Kremlių. Klausti ar taip yra dėl R.Karbauskio ir S.Skvernelio kompetencijos trūkumo geopolitinių iššūkių kontekste, ar dėl kokių nors kitų priežasčių, neverta. Mat tokį klausimą geriausia būtų užduoti jiems patiems. Tačiau šie politiniai lyderiai ne kartą įrodė, kad jie net tokių argumentų nepripažins.
Todėl belieka paklausti kitko: ar daug kam tai apskritai dar rūpi savuose skandaluose paskendusioje Lietuvoje?
