Kol kas po rugsėjo 8-osios balsavimo bene geriausios nuotaikos turėtų būti Tėvynės sąjungos (TS-LKD) gretose.
TS-LKD prieš trejus metus nė vienoje iš trijų apygardų nelaimėjo ir tik Žirmūnuose turėjo savo atstovę antrame rinkimų ture. Tiek Rasa Petrauskienė, laimėjusi pirmą turą Gargžduose, tiek Paulė Kuzmickienė, nugalėjusi Žirmūnuose, yra ilgametės partijos narės, iki šiol net ir savivaldos lygmeniu neturėjusios matomiausių – mero, vicemero ar administracijos direktoriaus postų.
Dabar žemas rinkėjų aktyvumas TS-LKD naudingas – jų rinkėjai pasižymi lojalumu.
2016 metų Seimo rinkimuose net ir didžiuosiuose miestuose ne vieną apygardą TS-LKD patikėjo menkai žinomoms ilgametėms partijos aktyvistėms bei aparato darbuotojoms: Monikai Navickienei, Aistei Gedvilienei, Editai Gudišauskienei. Didelės sėkmės tai neatnešė, nors M.Navickienė ir įveikė Algirdą Paleckį. Tačiau vargu ar ji būtų galėjusi antrame ture pasipriešinti centriškesnių pažiūrų kandidatui.
Dabar žemas rinkėjų aktyvumas TS-LKD naudingas – jų rinkėjai pasižymi lojalumu. Tačiau antrame ture pergales pasiekti bus nelengva – abiejose apygardose konservatorių kandidačių laukia gerokai garsesni varžovai.
Ypač didelė ir svarbi pergalė TS-LKD būtų laimėta kova Žirmūnuose, kur P.Kuzmickienei iššūkį meta LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas. Socialdemokratų lyderiui žūtbūt reikia reabilituotis po katastrofiškai nesėkmingų Vilniaus mero rinkimų. Nebūdamas parlamento narys jis praranda ir nemažai matomumo. LSDP dėjo didžiules pastangas, kad jų lyderis taptų parlamentaru. Nuo pralaimėjimo G.Palucko pozicijos partijoje gal per daug ir nesusilpnėtų, nes socialdemokratai šių metų rinkimuose pasirodė puikiai, bet pralaimėti menkai žinomai „konservatorių biurokratei“ būtų didelis asmeninis smūgis.
R.Petrauskienės Gargžduose laukia Kristupas Krivickas. Pirmame ture jis atsiliko vos 35 balsais, todėl žinoma pramogų pasaulio asmenybė yra neabejotinas antro turo favoritas.
Tą patį galima pasakyti ir apie Rūtą Janutienę, kuri pirmame ture pasirodė geriausiai Žiemgalos rinkimų apygardoje. Jos varžovas antrame ture bus socialdemokratas Liudas Jonaitis. Savo varžovą R.Janutienė turėtų įveikti. Ji paskelbė, jog pergalės atveju dirbtų „valstiečių“ (LVŽS) frakcijoje, kuri ją kartu su Lietuvos centro partija ir iškėlė.
LVŽS atveju veikia tai, kas partijai padėjo ir 2016 metais – neblogai žinomi kandidatai, kurie neturi tiesioginių sąsajų su partija. Nors Gargžduose LVŽS ir kėlė savo kandidatą, bet aišku, jog visos viltys buvo ir yra sudėtos į K.Krivicką.
Iš trijų atsilaisvinusių vietų Seime dvi anksčiau priklausė opozicijai. Dabar tik Žirmūnuose laimėjęs kandidatas tikrai papildys opozicijos gretas. Žiemgalos apygardos atstovas Seime buvo Vitalijus Gailius, o dabar ši vieta tikriausiai pereis pozicijai – R.Janutienei. K.Krivickas taip pat yra paskelbęs, kad pergalės atveju prisijungs prie valdančiosios daugumos.
Daug ką lems ir rinkėjų aktyvumas. Jis greičiausiai bus nedidelis, tad galime sulaukti ir netikėtų rezultatų. Kai prie balsadėžių ateina mažiau negu penktadalis rinkėjų, natūralu svarstyti, ar ne geriau būtų kėdę Seime atiduoti antrąją poziciją eiliniuose rinkimuose užėmusiam kandidatui. Juk panašiu principu iš Seimo pasitraukus nariui, išrinktam pagal partijos sąrašą, jo vietą užima pirmas likęs už barjero. Tokia reforma priverstų kandidatus atsakingai apsispręsti išdirbti Seime visą kadenciją.
Po „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos griūties kiekvienas balsas Seime yra aukso vertės. Nors rimtų reformų per iki Seimo rinkimus likusius metus laukti nevertėtų, bet politinių batalijų netrūks. Tiek naujoji frakcija „Lietuvos gerovei“, tiek (jų sėkmės atveju) K.Krivickas ar R.Janutienė gali turėti neproporcingai didelę įtaką priimant sprendimus. TV pasaulyje žinomas duetas tikrai puikiai įvaldęs viešuosius ryšius ir galės spausti Ramūną Karbauskį siekdami savo tikslų. Net ir šiek tiek išaugus valdančiosios daugumos narių skaičiui politinis stabilumas neišaugs.
Matas Baltrukevičius yra politologas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro vadovas.
