Viskas sužlugo per vieną naktį. Irinos Rozovos skandalas išmušė visus Seimo pirmininko kozirius. Dabar postą išsaugoti bus labai sudėtinga, o pasirinkimų laukas politinėje ateityje gerokai susiaurėja.
Seimo pirmininką pražudė politinės patirties stygius. Jis nesugebėjo adekvačiai įvertinti pažymos apie I.Rozovos ryšius su Rusija ir tai jam kainuos labai daug.
R.Karbauskis savo oponentą pergudravo. Iš „socialdarbiečių“ lūpų ne kartą girdėjome, kad jie neturėjo reikalavimų sąraše Seimo pirmininko posto, tačiau LVŽS lyderis žūtbūt norėjo išstumti V.Pranckietį. Nepavyko to padaryti brutaliai – sėkmė atėjo žaidžiant šachmatų metodais.
Opozicija dabar įspausta į kampą. Tėvynės sąjunga (TS-LKD), socialdemokratai (LSDP) ir liberalai (LRLS) V.Pranckietį palaikė pirmiausiai norėdami pakenkti R.Karbauskiui. Dabar privalės pasielgti principingai ir pro sukąstus dantis atiduoti pergalę R.Karbauskiui.
Tiesa, balsavimas dėl nepasitikėjimo bus slaptas. Tad beveik neabejoju, kad bus opozicijos veikėjų, kurie vietoj principingumo pasirinks žalą LVŽS. Manau, kad nepaisant visų peripetijų, Seimo pirmininkas šiek tiek paramos sulauks ir valdančiųjų gretose.
Nors jo išsilaikymas poste ir neatrodo realus (jeigu balsavimas būtų viešas, tokiu atveju šis scenarijus apskritai būtų neįmanomas), bet šiokia tokia politinė intriga vis dar egzistuoja.
Nemažiau įdomus V.Pranckiečio politinių perspektyvų klausimas. Liepos mėnesio „Vilmorus“ duomenimis jis buvo vienas iš keturių palankiausiai vertinimų Lietuvos politikų, atsiliko tik nuo Gitano Nausėdos, Dalios Grybauskaitės ir Visvaldo Matijošaičio.
Naivu tikėtis, kad ši istorija smūgio visuomenės palankumui nesuduos, tačiau vargu ar tai bus panašu į politinį nokautą. Kai kurioms partijoms V.Pranckietis vis dar gali būti patrauklus naujokas.
Po I.Rozovos istorijos būtų neįsivaizduojama Seimo pirmininką pamatyti TS-LKD ar LSDP gretose. LRLS tikrai nebūtų patrauklus pasirinkimas pačiam V.Pranckiečiui.
Jau anksčiau R.Karbauskis yra kalbėjęs, kad Seimo pirmininkas galėtų likti savo pareigose, jeigu susitartų, jog jį deleguoja „socialdarbiečiai“. Gediminas Kirkilas visą LVŽS titanų kovą laikė partijos vidaus reikalu, nors užsiminė, jog į savo partiją V.Pranckiečiui durų neužvertų. Visgi, vien tai, kad R.Karbauskis siūlė tokį sprendimą, rodo, jog jis buvo įsitikinęs šios baigties nerealistiškumu. „Socialdarbiečiai“ rizikuotų susigadinti santykius su R.Karbauskiu, o tai jiems galutinai užtrenktų duris į Seimą – vienintelė reali galimybė jame dirbti 2020 metais būtų priešrinkiminė koalicija su LVŽS.
Kai kurioms partijoms V.Pranckietis vis dar gali būti patrauklus naujokas.
Nors „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir kritikavo Seimo pirmininko trukdymą sklandžiau formuoti koaliciją, bet nėra atmestina, jog V.Pranckietį į savo gretas priimtų. Partija dabar siekia pakeisti pavadinimą, galbūt jungtis į naują politinę jėgą jau su esamomis partijomis. Tikslas paprastas – kiek įmanoma labiau atsiriboti nuo Rolando Pakso šleifo ir TT persekiojančio teisminio proceso. R.Žemaitaitis žada, jog nebebus politinės jėgos lyderiu.
Visgi, abi šios politinės jėgos nėra tikros dėl patekimo į parlamentą, o „socialdarbiečių“ šansai apskritai yra mikroskopiniai. Be abejo, V.Pranckiečiui atitektų vienmandatė apygarda, kurioje jis, tikėtina, turėtų puikius šansus laimėti, tačiau būti vienišu balsu parlamente yra rizikinga.
Lieka paskutinis scenarijus – naujos politinės jėgos. Registrų centre rezervuotą pavadinimą „Tėvynės labui“ turbūt reiktų vertinti tik kaip Sauliaus Skvernelio spaudimo priemonę R.Karbauskiui. Abiems būtų racionaliau sukandus dantis kartu dirbti toliau, bet jeigu S.Skvernelis tikrai nutartų rizikuoti, beveik neabejotina, kad tarp jo bendražygių tikrai matytume ir V.Pranckietį.
Galiausiai, visa ši istorija yra puiki pamoka politikos naujokams. Patirties trūkumas ir aukšti postai gali sudaryti mirtinai pavojingą derinį. Greitai iš vasaros didvyrio gali tapti rudens autsaideriu.
Matas Baltrukevičius yra politologas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos analitikas.
