Bet jo, aš labai noriu, kad juodaodžiai užplūstų mūsų gatves, mūsų miestus, vestų mūsų moteris ir jos jums gimdytų nebe lietuviškus vaikus. Kad tie vaikai eitų į lietuviškas mokyklas, bet mergaitės ir moterys nešiotų hidžabus, kad hidžabų parduotuvių tankis Vilniuje būtų ne mažesnis nei, pvz., Damaske. Ranką prie širdies dedu, kaip noriu!
Aš noriu, kad į Lietuvą privažiuotų ahmedų, goranų, zlatanų ir mohamedų. Ir taip nevaikiškai, kad privažiuotų. Kad jie atiminėtų iš jūsų ne tik jūsų moteris, bet, visų pirma, jūsų darbus, jūsų verslus, jūsų patogius gyvenimus.
Kad jie su savo kebabinėmis, prasto trikotažo ir pigaus, blizgaus šlamšto parduotuvėlėmis užimtų pačias geriausias miesto vietas, kad šalia tų parduotuvėlių puikuotųsi vaisių, žuvies, pigių rankinių turgeliai, kad...