Kas bent kiek pažįsta V.Landsbergį, iškart suprato: Estijos prezidentas T.H.Ilvesas padarė mirtiną politinę klaidą. Užtraukė lietuvių patriotų prakeiksmus iki trečios estų kartos. Mes, lietuviai, už D.Dabašinsko ordiną estams neatleisim!
Apskritai taip susimauti galėjo tik estai. Galvoje netelpa: Estijos prezidentas buvusį VSD generalinio direktoriaus pavaduotoją, pulkininką D.Dabašinską apdovanojo tokiu pat Estijos Marijos žemės Kryžiaus ordinu kaip ir V.Landsbergį prieš dešimt metų. Nors ir ne tokio aukšto laipsnio. Tą patį D.Dabašinską, kurį konservatoriška isterija-misterija ne tik išvijo iš VSD, bet A.Ažubalis dar ir anksčiau laiko skandalingai atšaukė iš diplomatinės tarnybos Ukrainoje.
Ir še tau, boba, devintinės: Estija tą prakeiktą valstybininką lyg niekur nieko apdovanoja aukščiausiu Estijos ordinu.
Ir še tau, boba, devintinės: Estija tą prakeiktą valstybininką lyg niekur nieko apdovanoja aukščiausiu Estijos ordinu.
Nesuderinti tokio dalyko nei su D.Grybauskaite, nei su V.Landsbergiu! Kokią estai turi teisę taip neatsakingai griauti V.Landsbergio ir D.Kuolio kruopščiai kurtą naująjį lietuvių mitą apie pulkininko V.Pociūno žūtį? Lietuva be šios sąmokslo teorijos – konservatoriai ir dar kai kas visai be ateities!
„Tokių žmonių negalėjo toliau būti nei tokioje įstaigoje, nei apskritai kur nors arti prie Lietuvos valstybės dalykų. Ponas Dabašinskas kurį laiką turėjo pasitraukti, o dabar yra vėl, net Seime dirba buvusio sveikatos apsaugos ministro patarėju ir, be abejo, aš taip manau, toliau vadovauja dirbantiems VSD“, – tarsi į savą išskydusią Seimo daugumą, tarsi į gėdingai puolusį Taliną perkūnais svaidėsi vyriausias mūsų europarlamentaras.
Paskui, matyt, prisiminė, jog geriausiai iš visų politinio meno dalykų jam sekdavosi užsienio politika, todėl metė prezidentui T.H.Ilvesui diplomatinį gelbėjimosi ratą: „Yra apgauta Estija ir kompromituojama Lietuva. Turėtų būti išsiaiškinta, kas tai įsiūlė Estijos prezidentūrai. Būtų reikalinga ir tikiuosi, kad bus paviešinta, kas suorganizavo Dabašinskui šitą ordiną.“
Bet estai nebūtų estai – jie nesuprato tokios subtilios V.Landsbergio užuominos. T.H.Ilveso tarnyba grąžino kamuolį konservatorių patriarchui tokiais nepagarbiai biurokratiniais žodžiais: „D.Dabašinsko apdovanojimas ordinu buvo Estijos prezidento sprendimas, įvertinus sėkmingą Estijos ir Lietuvos bendradarbiavimą gynybos srityje.”
V.Landsbergiui teisingai pasipiktinus, atėjo metas parodyti estams, kur jų vėžiai žiemoja. Ne tik už ordiną VSD pulkininkui D.Dabašinskui. Už visas mūsų tautinės politikos nesėkmes.
Kaip gali D.Dabašinskas būti nusipelnęs Estijos gynybai, jei pats V.Landsbergis jo net prie menkiausio Lietuvos valstybės sveikatos tvarkymo reikalo uždraudė prileisti? Mes taip nepaliksim! Vargas Tau, Kalevo šalie.
Kad ir koks nepopuliarus V.Landsbergis yra Lietuvoje, šįkart jam gali pavykti suformuoti platų antiestišką frontą ne tik iš vos bepakrutančių megztųjų berečių. Atvirai kalbant, mes, lietuviai, visi – net patys tolerantiškiausi – širdyje šiek tiek nemėgstame estų. Pavydime jiems.
Sovietmečiu jie ne taip uoliai, kaip mes, mokėsi okupantų kalbos, vis taikėsi ką nors angliškai pasakyti. Estai daug dažniau, nei mes, dėjo skersą ant Maskvos nurodymų. Jie pirmieji ir nacionalinį išsivadavimo frontą įkūrė. Tai pagal estų modelį mes su pavėlavimu Sąjūdį rezgėme. Visa tai prisiminti nėra malonu. Mums visą laiką kyla įtarimas, kad estai nepagrįstai pučiasi. Ką jau kalbėti apie mūsų politikus – ypač tuos, kurie bent kartą buvo valdžioje.
Lietuvos politikams estai niekada nepatiko. Kol aksakalas V.Landsbergis kovojo už stipraus prezidento įgaliojimus kito aksakalo A.Brazausko naudai, premjeru paskirtas jaunas jų istorijos mokytojas M.Laaras per kelis mėnesius įvykdė visas rinkos reformas, įskaitant sveikatos apsaugos, kurios Lietuvoje – ačiū socialdemokratams ir konservatoriams – neužbaigtos dar iki šiol.
Estai pirmieji ir, svarbiausia, be didelio triukšmo bei rankų grąžymo dėl išparduodamos Estijos ir šventos estų žemės, privatizavo valstybines gamyklas, iškolchozino kaimą ir pritraukė tiek užsienio kapitalo, kad mūsų Seimo ir Vyriausybės veršiams iki šiol lieka tik ausimis karpyti.
Kol estai darė būtinas valstybės ir tautos ateičiai reformas, V.Landsbergis ir visa valdžios kompanija, įskaitant socialdemokratus ir net liberalus, vis gręžiojosi atgal kišdami milijardus iš privatizacijos gautų konvertuojamų litų – beverčių sovietinių rublių indėliams kompensuoti.
Estai iš privatizacijos gautais pinigais kūrė rinkos ekonomiką, kurioje buvo vietos ir pensininkui, ir jaunam žmogui. Už medinius rublius konvertuojamų litų gavę lietuvių senjorai kišo juos į kojines, iš kurių dalija ir dalija telefoniniams sukčiams. Rublių neturėjęs ir nieko negavęs lietuvių jaunimas balsavo kojomis į Londono kavinių indų plovyklas ir Andalūzijos apelsinų plantacijas.
Estai iškart po laisvės atgavimo įsivedė kroną. Ir eurą Baltijos šalyse jie, žinoma, įsivedė pirmieji. O mes paslydom ant banano žievelės – 0,1 proc. infliacijos. Estų vidutinė alga gerais pora šimtų eurų lenkia Lietuvos vidutinę algą. Pensijos ten visada buvo didesnės. Jų BVP auga greičiau.
Mes į pasaulinę finansų krizę atėjome su kasmečiu kelių milijardų biudžeto deficitu, jie – su milijardiniu biudžeto perviršium. „The Economist“ Estiją visą laiką tik giria, Lietuvą – visą laiką tik peikia. Estai kūrė teisinę sistemą, mes – Pagėgių ir Garliavos kunigaikštijas; ir dar su patosu.
Kiek galima tai kentėti? Mes juk žinome – esame geresni už estus! Štai kodėl dabar, V.Landsbergiui teisingai pasipiktinus, atėjo metas parodyti estams, kur jų vėžiai žiemoja. Ne tik už ordiną VSD pulkininkui D.Dabašinskui. Už visas mūsų tautinės politikos nesėkmes.
Mes, suicidinio kunigaikščio Margirio ainiai, su baudžiauninkų nuolankumu leidžiame sau ant galvų šlapintis maskolių į Kauną ir Kėdainius atsiųstiems klounams, bet nenurimsim tol, kol bent vienas mūsų sąjungininkas šoks ne pagal lietuvišką lumzdelį.
Su Lenkija – karas iki paskutinio tautininko kraujo lašo prieš „w“. Amerikai atsirūgo net tai, ko nebuvo, – CŽV kalėjimas sandėliuke su marinuotais agurkais. Latvijai – špygą, o ne informaciją apie tai, ką žadame daryti su jų „Latvijas Krajbanka“ valdžiusiu „Snoro“ banku.
Laikas pritūpti ir estams. Tegu visas pasaulis žino, su kuo mes statysime naują atominę elektrinę Visagine. Hitachi, Lietuva!