Nepamirštant kritiško požiūrio, kuris ieško problemų ir jų sprendimų, kuris dominavo žiniasklaidoje ištisus metus, kartais reikia akcentuoti pozityvius dalykus.
Šiaip ar taip šv. Kalėdų laikotarpis tęsiasi, metai baigiasi, optimistiniai dalykai kelia nuotaiką. Kritikos apsčiai prisiklausysime prieš artėjančius Seimo rinkimus.
Sutinku, problemų Lietuvoje netrūksta – vidutinio lygio korupcija, socialinė atskirtis, Maskvos agresyvumas, migracijos ir terorizmo iššūkiai, visgi gyvenimas po truputį, ne taip greit kaip norisi, bet keičiasi į geresnę pusę.
Užsienio ir saugumo politikoje matome NATO partnerių, ypač JAV, padidintą dėmesį Šiaurės Europos regiono saugumo didinimui. Vėlgi, norisi daugiau, bet daugiau ateina su politinėm pastangom, konsensusu Lietuvos vidinėje darbotvarkėje ir pasitikėjimo tarp partnerių didinimu.
Pažiūrėjus į pasaulinius reitingus, vidutiniškai patenkame į pirmąjį penktadalį. Kone iš 200 valstybių pasaulyje Lietuva tikrai yra nebloga šalis gyventi.
Lietuva didina finansavimą krašto apsaugai, savanoriai užplūdo kariuomenės šauktinių gretas – pamatai patriotizmui ir pilietiškumui liejami toliau. Atrodo, kad baigiame išspręsti vieną iš kertinių šalies problemų – energetinį saugumą.
Su suskystintų dujų terminalu, elektros jungtimis į Skandinaviją ir Lenkiją bei įsibėgėjančia energetine integracija tolstame nuo V.Putino režimo energetinio poveikio Lietuvai ir atveriame kelius energetiniams pasirinkimams ir mažesnėms kainoms.
Rytų kaimynystės, ypač Ukrainos, ir sankcijų Kremliui klausimai Lietuvoje kol kas sutapo su ES politiniais prioritetais. Lietuva artėja prie narystės labiausiai išsivysčiusių šalių klube, EPBO.
Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, Lietuva šiais metais konkurencingumo indekse šoktelėjo per penkias vietas į 36 vietą, o pagal Lozanos Tarptautinio vadybos instituto kasmetinį reitingą Lietuva pakilo per 6 vietas į 28 vietą (Estija – 31, Latvija – 43). Pagal žurnalo „Forbes“ sudarytą geriausių valstybių verslui sąrašą Lietuva pakilo per septynias pozicijas į 17-ą vietą.
Pažiūrėjus į pasaulinius reitingus, vidutiniškai patenkame į pirmąjį penktadalį. Kone iš 200 valstybių pasaulyje Lietuva tikrai yra nebloga šalis gyventi. Lėtai kyla minimalus atlyginimas ir de facto pajamos. Vartojimo išlaidos tai puikiai fiksuoja, bei vienu kitu procentu, jei tai padės jaustis geriau, lenkiame estus.
Ekonominiame tarpusavio priklausomybės pasaulyje didėja šalies skolinimosi reitingai, ekonomika taip pat truputuką auga. Esame metai su euru. Tai reiškia atskiros ES valstybių grupės didesnį poveikį europinei politikai. Nors ir esame maža valstybė, tačiau dalyvaujame žaidime, o ne tik stebime jį.
Euro įvedimas žiniasklaidoje siejamas su kainų augimu, tačiau kainos kinta ne tik dėl euro. Prie to labiausiai prisideda konkurencingumas ar jo stoka, paklausa ir pasaulinės prekių kainos.
Geri dalykai Lietuvoje nutinka ir su valdžios indėliu, ir be jo. Padėkokime vieni kitiems. Šiemet tapome truputį geresni.
Šiemet padėti pamatai elektroniniam balsavimui. Jei išspręsime balsavimo slaptumo ir saugumo problemas, sustiprinsime globalią Lietuvą, nes daugybė Lietuvos piliečių užsienyje galės lengviau balsuoti. Gal nereikalausime mažinti Seimo narių skaičių dėl mažiau Lietuvoje esančių žmonių – tarsi gyvenantys ne Lietuvoje tampa mažiau reikšmingais piliečiais.
Su tiesioginiais merų rinkimais prasiplėtė aktyvių, ateinančių į rinkimus Lietuvos žmonių galimybės pakreipti rinkimų rezultatus – truputį daugiau demokratijos. Ją liudija ir stiprėjanti Seimo valia laikyti parlamentą pagrindine, kaip ir numato Konstitucija, politinio gyvenimo ašimi.
Pozityvių šiemetinių dalykų sąrašą galima pratęsti pagal savo požiūrį. Svarbu jį turėti. O geri dalykai Lietuvoje nutinka ir su valdžios indėliu, ir be jo. Padėkokime vieni kitiems. Šiemet tapome truputį geresni. O kitąmet bus vėl šiek tiek geriau.
Su artėjančiais 2016-aisiais. Linkiu pamatuoto optimizmo ir tikėjimo savimi bei Lietuvos kaip atsakymo radimu valstybėje ir kiekviename mūsų.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mindaugas Jurkynas: Paryžius, Europa, mes
Prof. Dr. Mindaugas Jurkynas yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Viešojo administravimo katedros vedėjas
