Lietuvoje elektorato aktyvumas pastaruoju metu perkopdavo pusę registruotų rinkėjų. 2012 m. parlamento rinkimų pirmame ture prie balsadėžių atėjo 53 procentai, antrame ture 36 procentai, o savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose pilietinę pareigą atlikti atėjo 47 procentai rinkėjų. Palyginimui Latvijoje rinkimuose į parlamentą 2014 m. dalyvavo 59 procentai rinkėjų, Estijoje 2015 m. – 64 procentai, Lenkijoje 2015 m. – 51 procentas, Suomijoje 2015 m. – 70 procentų, o JAV 2104 m. – 37 procentai (prezidento rinkimuose 2012 m. – 55 procentai).
Didesnis rinkėjų aktyvumas yra vertinamas kaip aukštesnės politinės kultūros ženklas. Žmonės, vertinantys save ir savo galimybes ką nors pakeisti aplinkoje ar gyvenime, yra pilietiškesni ir aktyvesni ne tik rinkimuose. Kita vertus, susikaupęs nepasitenkinimas politine, ekonomine, socialine padėtimi ir gali pratrūkti vienkartiniu padidėjusiu aktyvumu, kaip tai buvo Didžiojoje Britanijoje „Brexit“ referendumo atveju.
Didesnis rinkėjų aktyvumas labiau pateisina rinkimų rezultatus – kur tik pusė, o kur didesnė dalis piliečių sprendžia savo krašto reikalus. Aktyvesni rinkėjai rodo, kad jiems „nenusispjaut“, o ir laimėjusieji nesuks akių, kad juos, teišrenka keliolika procentų registruotų rinkėjų.
Yra ne vienas legalus būdas, kaip padidinti elektorato aktyvumą, pradedant švietimu, savo pačių atsakomybės ir pilietiškumo pasireiškimu ir baigiant politinio bei ekonominio pasitenkinimo kėlimu, kas šiuo metu atrodo kaip misija neįmanoma. Apie nelegalius būdus rašoma Baudžiamajame kodekse.
Visuomenėje ne vienerius metus yra diskutuojama apie elektroninį balsavimą internetu, kokį naudoja Kanada ir kai kurie Šveicarijos kantonai (vietos rinkimuose), Estija, JAV pirminiuose rinkimuose. Nors balsavimas internetu atrodo patrauklus būdas keliais kliktelėjimais atiduoti savo balsą, tačiau lieka nemažai neišspręstų problemų.
Pirma, balsavimas internetu negarantuoja fundamentalios balsavimo teisės – slaptumo. Bet kas gali matyti, kaip tu balsuoji prie kompiuterio. Antra, išlieka galimybė paveikti balsavimą prie interneto. Susikviesti norinčius parduoti, pardon, atiduoti, balsą prie reikalingo kompiuterio (šaržuojant - miškely ant kelmelio su geru ryšiu?) nebūtų keblu piliečiams, neskaičiusiems Baudžiamojo kodekso. O ir už kitą pabalsuoti ar priversti balsuoti vienaip ar kitaip internetu lengviau – kas suseks, kai šalia nesėdi visa rinkimų apylinkės komisija.
Trečia, JAV Demokratų partijos būstinės e-pašto žinučių nutekinimas nulaužus sistemas ar amerikiečių rinkėjų registracijos sistemų galima nuotolinė manipuliacija (puse lūpų kalbama apie Rusiją) palieka atvirą internetinio saugumo ir elektroninio balsavimo rezultatų patikimumo klausimus. Galiausiai vos viena kita šalis ir ribotai naudoja elektroninį balsavimą internetu.
Pasisakius nemoderniai prieš elektroninį balsavimą galima siūlyti drastiškesnį būdą, kurį pasirinkus ne viena pasaulio valstybė, – privalomąjį balsavimą. Čia susiduria du požiūriai, teisės ir pareigos. Tie, kam balsavimas yra pilietinė ar net žmogaus įsitikinimų teisė, prieštaraus privalomajam balsavimui. Pareigos šalininkai atsakytų, jog pareiga laikytis įstatymų, tarnauti kariuomenėje, segtis saugos diržus, mokėti mokesčius savo valstybei ir balsavimas čia nėra išimtis. Tai ne tik pareiga valstybei, bet ir duoklė savo politinei bendruomenei.
Tyrimai rodo, kad privalomasis balsavimas padidina rinkiminį aktyvumą. Šiuo metu virš 20 pasaulio valstybių naudoja privalomąjį balsavimą: Australija, Belgija, Brazilija, Argentina, Liuksemburgas, Graikija, Kipras ir t.t. Didesnis balsuotojų skaičius mažina galimybę mažoms grupuotėms ar interesų grupėms patekti į valdžią, o, be to, privalomas balsavimas būtų stimulas politiniam domėjimuisi. Net ir nenorintys ar neturintys už ką balsuoti gali išreikšti nepasitenkinimą gadindami balsavimo biuletenius ar balsuodami už Chucką Norrisą.
Netikiu, jog kuri nors partija pritartų privalomajam balsavimui. Tokia politinė jėga prarastų dalį rinkėjų versdama juos eiti į rinkimus. Nebent partijų ir prezidento susitarimas pralaužtų ledus, bet kas gi norės priminti pareigas abejingiems piliečiams? Tai taip nepopuliaru ir nepopulistiška.
TAIP PAT SKAITYKITE: Mindaugas Jurkynas: 100, 75, 50?.. Ne. 141
Dr. Mindaugas Jurkynas yra Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius, regioninių studijų koordinatorius
