Tai ir maga akimis, kūnu ir siela sugerti vis daugiau šviesos ir šią vasarą pagailėtos šilumos. Melancholijos smelktį dėl šviesos atoslūgio sustiprina penktą pavarą įjungęs ir vakarais leidžiantis save pajust ruduo ir... vasaros laiko pabaiga spalį. Laiko, kaip dainavo Lietuvos operos žvaigždė Virgilijus Noreika, nesustabdysi, tačiau pasirinkt įmanoma. Čia ir yra straipsnio esmė – pasirinkime ir pasilikime Lietuvoje vasaros laiką.
Vyriausybė šį pavasarį nusprendė nesikreipti į Europos Komisiją dėl vasaros laiko įvedimo ir atšaukimo, motyvuojant, kad nėra informacijos apie sezoninio laiko poveikį Lietuvos gyventojų sveikatai ir neatsižvelgus į gyventojų nuomonę. Europos Komisija peržiūrės ES direktyvą, numatančią šalių gyvenimą pagal vasaros žiemos laiką 2016 m. pabaigoje. Be reikalo, kadangi argumentų dėl vasaros laiko palikimo yra ir daugiau. Pirma, paliekant vasaros laiką, vakarais bus ilgiau šviesu.
Pripažinkime, dauguma Lietuvoje gyvena miestuose, kur gyvenimas verda vakare – su visa pagarba ūkininkams, šalies ūkiui nereikia itin ankstyvos rytinės šviesos.
Pripažinkime, dauguma Lietuvoje gyvena miestuose, kur gyvenimas verda vakare – su visa pagarba ūkininkams, šalies ūkiui nereikia itin ankstyvos rytinės šviesos. Socialinė, eismo ir edukacinė (ypač mokinių ir jaunimo popamokinė) veikla po darbo valandų yra patogesnė šviesoje. Turistai ir užsienio svečiai mūsų šalį apžiūrinėja ir mėgaujasi tikrai ne ankstyvom ryto valandom, o vakarais.
Antra, sveikatos poveikis vis dar nežinomas, tačiau logiškai mąstant, nekaitaliojant laiko poveikio nebus, nes niekas nesikeis. Laikrodžių rodyklių keitimas rudenį ir pavasarį vienaip ar kitaip muša iš ritmo – tai ypač matosi vaikų elgsenoje. Išmanieji įrenginiai prisitaiko prie realaus nustatyto laiko šalyje.
Trečia, lai bus padarytas poveikio sveikatai tyrimas, nes kitose šalyse yra duomenų apie neigiamas laiko kaitaliojimo pasekmes.
Ketvirta, geriausias gyventojų nuomonės atsiklausimas yra (patariamasis) referendumas. Klausimas paprastas ir nesudėtingas, veikia kiekvieno gyvenimą – padarytume tai šveicarišku stiliumi ir nepagailėtume lėšų klausimui išspręsti. 2006 m. atliktoje apklausoje 55 proc. gyventojų nepritarė laikrodžių rodyklės sukiojimui.
Manau, kad Lietuvoje verta pakeisti ES direktyvą dėl laiko, paliekant vasaros laiką, pvz., referendumo su Seimo rinkimais metu. Jei to nebūtų, partijos gali šalia abstrakčių „sieksime, didinsime, užtikrinsime“ įrašyti „įsipareigojame Lietuvoje palikti vasaros laiką ar, pvz., … žalias rodykles prie raudono šviesoforo signalo.“
Manau, kad Lietuvoje verta pakeisti ES direktyvą dėl laiko, paliekant vasaros laiką, pvz., referendumo su Seimo rinkimais metu.
Į sąrašą pridėkite savo pageidavimus ir išsakykite savo renkamiems atstovams ir atstovėms. Niekas nesiginčija, kad Lietuvoje yra ir didesnių problemų, kaip socialinė atskirtis, korupcijos atvejai, Kremliaus grėsmės, socialinio teisingumo stoka ir t. t., tačiau mažose detalėse ne tik velnias slypi, bet ir realūs, gyvenimą palengvinantys siūlymai, kurių (ne)įgyvendinimą galima nesunkiai patikrinti prieš kitus rinkimus.
Dešimtame dešimtmetyje Lietuva buvo įsivedusi Berlyno ir Paryžiaus laiką, ir konkuruojantieji dėl greitesnės ES narystės estai juokaudavo, kad tai vienintelė europinė institucija, kuriai tuomet Lietuva sugebėjo priklausyti. Dabar galima padaryti „Lexit“ iš laiko kaitaliojimo ir žiemos laiko. Tai būtų geriausio pobūdžio ir vienintelis Lietuvos pasitraukimas iš ES.
Autorius yra Vytauto Didžiojo Universiteto, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto, Viešojo administravimo katedros vedėjas
