Prieš tai Evangelijoje skaitome, kaip Jėzus klausia mokinių, kuo jie Jį laiko. Petras tuomet atsakė: „Tu esi Mesijas.“ Bet Jėzui ėmus kalbėti apie tai, jog Žmogaus Sūnus turės būti atmestas, nukryžiuotas ir prisikelti, Petras Jį sudraudė, į ką Jėzus atsakė: „Eik šalin, šėtone, nes mąstai ne Dievo, o žmonių mintimis!“ Tuomet Jėzus prabyla jau ne tik mokiniams, bet į minią.
Petro nerimas dėl Jėzaus žodžių, nepatogumas, apimantis Mokytojui kalbant, bei noras, kad tik niekas negirdėtų žodžių apie mirtį, kryžių ir prisikėlimą, atspindi ir mūsų lūkesčius bei norus – kaip ir kokį Jėzų mes norėtume matyti.
Petro ir mokinių lūkestis buvo aiškus – atstatyta žydų tautos didybė, prarasta prieš daugelį šimtų metų dėl nuodėmių, pilietinių karų bei neišmintingų sprendimų, kuriuos priėmė karaliai bei didžiūnai.
Raštai aiškiai kalba apie ateisiantį Mesiją. O juk šis išgydo ligonius, išvaro velnius, pamaitina tūkstančius. Jis be, jokios abejonės, taps naujuoju karaliumi. Ne veltui pora mokinių, pasivedę Jį į šalį, mėgino užsitikrinti šlovingą ateitį būsimo karaliaus kairėje ir dešinėje. O jiems buvo pažadėta dalinimasis Kristaus taure ir dalyvavimas krikšte. Po daugelio metų apaštalai suprato, jog tai dalyvavimas Kristaus kančioje.
Kokio Jėzaus norime mes? Ir ko mes tikimės iš Kristaus?
Vieni įsivaizduoja Jėzų esantį fainu lanksčių pažiūrų vaikinu, su kuriuo visai įdomu būtų pabendrauti, kuris tikrai užskaito ir kitus kelius pas Tėvą, ne tik vieną save („Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane“). Kitiems Jis – sėkmės ir klestėjimo garantas.
Vieni įsivaizduoja Jėzų esantį fainu lanksčių pažiūrų vaikinu, su kuriuo visai įdomu būtų pabendrauti. Kitiems Jis – sėkmės ir klestėjimo garantas.
Dar kitiems – socialinio teisingumo simbolis, kurio vardu galima lyginti pasaulį: atimti ir pasidalinti. Tačiau visu tuo vilioja ne Jėzus, o šėtonas. Dvasingumas, ekonominis klestėjimas, socialinis teisingumas, psichologinis komfortas – jei vien tai tematome Kristuje, tai esame klaidingo pažado kelyje.
Todėl net kai kurie krikščionys, jau nekalbant apie pasaulį, vengia kryžiaus ženklo, vengia kalbėti apie Sūnaus mirtį ir kančią ir apie tai, ko reikia Jo sekėjams.
Šiandien Jėzus mus kviečia Juo sekti ir įvykdyti tris dalykus: išsižadėti savęs, pasiimti savo kryžių ir sekti Juo. Trumpai tariant, būtent tai reiškia būti krikščionimi visa esybe ir nesigėdinti bei neišsižadėti nei Kristaus vardo, nei savojo pašaukimo.
Šiuo laiku, Lietuvoje pasitikdami Valstybės atkūrimo šventę, prašykime Viešpaties, kad Jis laimintų mūsų šalį ir visiems žmonėms joje įkvėptų taikos minčių, o mus, krikščionis, pastiprintų, kad neišsigąstume kryžiaus ir nesigėdintume Kristaus, bet su Juo gyventume, Jį sektume ir su juo triumfuotume.
