Mokslo ir studijų įstatymo pataisos keitėsi ne vieną kartą, todėl jas paminint, tampa dar neaiškiau, apie ką kalbama. Juo labiau, kad ir platesnių diskusijų šiuo klausimu nebuvo. Nėra aišku, ar studijų trumpinimas būtų privalomas, ar vien leidžiamas, ar jos būtų trumpinamos tam tikrose studijų kryptyse, ar trumpinamos visos studijos, ar trumpinama universitetuose, ar ir kolegijose, ar mažinamas ir valstybinis studijų finansavimas, tai yra, ar jis taip pat būtų „trumpinamas“.
Tad tenka, kaip ir dažnu politinių pareiškimų atveju, tarsi burti iš atskirų frazių.
Studijų trukmės tema yra rimta, tiesiogiai susijusi, kaip yra dažnai pastebima, su studijų kokybės klausimu.
Studijų trukmės tema yra rimta, tiesiogiai susijusi, kaip yra dažnai pastebima, su studijų kokybės klausimu. Studijų trukmė Lietuvoje jau šiandien nėra vienoda. Esama dvejopo ilgumo bakalauro studijų. Kolegijos bakalauro laipsnis įgyjamas per 3 metus, o universitetuose – per 4.
Galiojanti tvarka numato galimybę, kad universitetinės bakalauro studijos truktų ir 3,5 metų. Magistro studijos gali trukti 1,5 ar 2 metus.
Šia prasme Lietuvoje teisiškai įtvirtintas palyginti platus studijų programų trukmės pasirinkimas. Pasirenka pačios aukštosios mokyklos. Tad galbūt kalba apie studijų trumpinimą iš tiesų reiškia, kad šio pasirinkimo neliktų, o valstybė nustatytų visiems unifikuotą trukmę.
Užsienio šalys, kad ir Austrija, nustačiusios dvejopą bakalauro studijų trukmę, panašiai kaip ir Lietuvoje, turi dvejopą aukštojo mokslo sistemą: universitetinę ir profesinę. Universiteto bakalauro visų studijų trukmės trumpinimas ES erdvėje galėtų reikšti ir tai, jog Lietuvos universitetinės studijos prilyginamos profesinėms. Nors sunku patikėti, tačiau galbūt būtent toks tikslas turimas galvoje, kuomet kalbama apie trumpinimą.
Kol kas nebuvo girdėti argumentų, kuo remiasi poreikis trumpinti studijas, kodėl jis iškilo. Apskritai svarstant, bet kurio proceso trumpinimas galėtų reikšti, kad siekiama sutaupyti išteklius, naudojamus rezultatui pasiekti ar per tą patį laiką gauti geresnį rezultatą.
Mokslinis atradimas gali sukurti inovaciją, kuri paspartintų tam tikros organinės medžiagos sintezę. Neabejotinai tai būtų didelis pasiekimas, atneštų daug naudos ir taupytų išteklius. Būtų sudaryta galimybė to paties produkto gaminti daug daugiau per tą patį laiką. Taupymo ir gausesnio produkto argumentų buvo galima išgirsti pasisakymuose apie studijų trukmės mažinimą.
Viceministras Rimantas Vaitkus paminėjo, kad studijų trumpinimas reikštų, jog visos universitetinės studijos sutrumpinamos iki trijų metų. Taip pat svarstė, kad universitetams tai nepatiktų, nes reikėtų atleisti dalį darbuotojų. Vadinasi, galvoje turimas valstybės lėšų studijoms taupymas paprasčiausiai nukerpant dalį studijų laiko, o drauge ir lėšų.
Viceministras Rimantas Vaitkus paminėjo, kad studijų trumpinimas reikštų, jog visos universitetinės studijos sutrumpinamos iki trijų metų. Taip pat svarstė, kad universitetams tai nepatiktų, nes reikėtų atleisti dalį darbuotojų.
Tuo atveju tai nėra jokia studijų procesą paspartinanti, tai tik intensyvinanti inovacija. Toks pokytis susintų studijas, užprogramuotų universitetų virtimą kolegijomis, o kolegijų – „profkėmis“, prisimenant ministro pasakymą. Juo labiau, kad viceministras pripažįsta, jog esama problemų su pirmakursių pasirengimu, ir kad dabartinėje situacijoje universitetai sunkiai telpa į esamą studijų trukmę.
Išlaikant tą pačią studijų kokybę ir trumpinant studijas, lėšų sutaupymas sunkiai įsivaizduojamas. Išteklių veikiausiai reikėtų net daugiau. Siekiant tos pačios kokybės, turėtų būti rasti būdai, kaip intensyvinti studijas. Apie studijų trumpinimą jas intensyvinant užsiminė jau ministras. Tačiau ar tam esama galimybių ir išteklių?
Kreditų skaičiui išliekant tokiam pat, rastųsi daug organizacinių iššūkių. Aukštosioms mokykloms (nes turbūt galvojama apie studijų trumpinimą ir kolegijose) reikėtų pertvarkyti savo vidinę studijų sistemą. Juo labiau toms, kurios plėtoja gretutines studijas ar priimdamos studentus į plačiai apibrėžtas studijų programas, vėliau jiems sudaro galimybę specializuotis.
Gretutinės bakalauro studijos, vadinasi, galimybė įgyti dvi specialybes, veikiausiai taptų apskritai neįmanomos. Jau dabar girdėti tokiu būdu studijuojančių studentų kalbos apie sunkiai įveikiamą iššūkį. Kiltų ir kitų organizacinių problemų, net jei ir laikinų. Kai kurios aukštosios mokyklos turėtų ieškoti papildomų patalpų intensyvesniems studentų srautams.
Studijų procesas, palyginti su tam tikru cheminiu procesu, vis dėlto yra procesas, kurio trukmę lemia ir studento kaip asmenybės, turinčios tam tikrus gebėjimus ir suvokimą, formavimosi laikas.
Universitetas ir kolegija, nors ir skirtingu būdu, nėra vieta, į kurią studentas ateina kaip tuščias maišas, kuris studijų metais prikemšamas naudingų dalykų, kad galiausiai iškeliautų pilnas ir apsunkęs žiniomis.
Nėra rastas visiems priimtinas teorinių ir praktinių dalykų studijose derinimas. Jo veikiausiai dar ilgai bus ieškoma. Studijuojantys turi susiformuoti ir kaip savarankiškai tirti bei analizuoti pasaulį gebančios asmenybės.
Studijų trumpinimas neabejotinai reikštų ir laiko, skirto studentų įgūdžiams ir praktiniams gebėjimams ugdyti, jo suvokimui formuotis, trumpėjimą.
Studijų trumpinimas neabejotinai reikštų ir laiko, skirto studentų įgūdžiams ir praktiniams gebėjimams ugdyti, jo suvokimui formuotis, trumpėjimą. Be to, studijos aukštojoje mokykloje yra ir laikas, per kurį studentas vysto socialinius įgūdžius, auga kaip visuomeniškai aktyvus individas, perima tam tikrą akademinę kultūrą ir vertybes. Intensyvinant studijas tam taip pat neliktų laiko.
Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje esama tam tikrų galimybių trumpinti kai kurias studijas. Jau kuris laikas diskutuojama, kad greta Lietuvoje įtvirtintų dviejų metų magistro studijų galėtų rastis specializuotos (pirmiausia galvojama apie verslo studijas) vienerių metų studijos.
Tuomet dvigubai mažėtų ir jų apimtis. Pataisos, leidžiančios tokioms studijoms rastis, buvo numatytos vienoje iš ministerijos siūlytų Mokslo ir studijų įstatymo pataisų versijų. Tokių studijų baigimo diplomas skirtųsi nuo įprastas studijas baigusiųjų, bendrame magistro studijų kontekste jų buvimas reikštų išimtį, o ne taisyklę.
Žinoma, esama teorinės galimybės intensyvinti ir magistro studijas. Kitaip sakant, pilną dvejų metų magistro studijų apimtį sutalpinti į pusantrų metų ar pusantrų – į metus. Toks studijų suspaudimas vargu ar būtų įmanomas nekenkiant studijų kokybei, net jei studentas visą studijų laiką skirtų vien studijoms.
Lietuvoje susiklosčiusi situacija yra kita. Nemaža dalis magistrantų dirba. Neabejotina, kad jiems nėra labai paprasta jau šiandien derinti studijas ir darbą. Vieniems darbas yra galimybė užsidirbti lėšų pragyvenimui, kitiems – pradėti dirbti darbą pagal įgyjamą specialybę. Būtų idealu, jei šie studentai vien studijuotų. Tačiau sunku būtų tikėtis, kad magistro studijų trumpinimas jas intensyvinant pakeistų visuomenės socialinę bei darbo situaciją ir magistrantų nuostatas darbo atžvilgiu.
Lietuvoje susiklosčiusi situacija yra kita. Nemaža dalis magistrantų dirba. Neabejotina, kad jiems nėra labai paprasta jau šiandien derinti studijas ir darbą.
Galiausiai, esama reiškinio, susijusio su tuo, ką galėtume pavadinti studijų intensyvumo lygio inercija. Aukštosiose mokyklose yra nusistovėjęs tam tikras studijų intensyvumo lygis, matuojamas studentams tenkančiu krūviu. Jis neabejotinai skiriasi kiekvienoje aukštojoje mokykloje.
Veikiausiai jis kiek skiriasi ir tos pačios aukštosios mokyklos skirtinguose fakultetuose. Šis intensyvumas yra viena iš studijų kokybės sudedamųjų dalių. Jis priklauso nuo aukštosios mokyklos kultūros, nuo joje studijuojančių studentų ir dėstytojų lygio. Galiausiai, jis priklauso ir nuo žmogiškųjų galimybių ribų, tokių kaip fizinė galimybė dirbti tam tikrą kiekį valandų per parą.
Sutrumpinus studijas pradžioje šis intensyvumas veikiausiai padidėtų, tačiau ilgainiui sugrįžtų į dabartinį normos lygį. Tai neabejotinai reikštų studijų kokybės sumenkimą, palyginti su ilgesnėmis ir tiek pat intensyviomis studijomis.
Kalbų apie studijų trumpinimą kontekste neišvengiamai peršasi posakis, kad greitai, pigiai ir kokybiškai negalima turėti vienu metu.
Šiuo atveju posakis pritaikytinas dar radikaliau: studijos gali būti arba greitos, arba pigios, arba kokybiškos.
Šiuo atveju posakis pritaikytinas dar radikaliau: studijos gali būti arba greitos, arba pigios, arba kokybiškos.
Kiekvienas esame gavę internetinių pasiūlymų gauti studijų baigimo diplomą labai greitai, o ir diplomo kaina prieinama.
Tačiau kiekvienam aišku, kad toks diplomas bevertis, jo įsigijimo tokio proceso negalima vadinti studijomis. Studijų trukmės ir kokybės sąsaja yra tiesioginė.
Jei iš tiesų esama pavyzdžių, kad tam tikrose studijų programose studentai mažai ką turi veikti, jie vestų prie išvados apie tokių studijų kokybės abejotiną lygį, o ne apie pernelyg ilgą trukmę.
N.Putinaitė yra Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė
