Tačiau anapus džiaugsmo fasado esama kitos realybės. MOSTA tyrimas yra vienkartinis, būtinos žemėlapiui kurti įstatymo pataisos įstrigusios Seime, ministerijos nesutaria dėl tolesnės žemėlapio kūrimo eigos, Ūkio ministerija europinių lėšų planuose numačiusi vien specialistų poreikio prognozavimo sistemai kurti 5,2 mln. EUR (18 mln. Lt). Tam, kad šie pinigai būtų panaudoti, numatoma kurti naują ir brangią naują informacinę sistemą, prognozavimo instrumentus, užuot pasinaudojus esamais ištekliais.
Žemėlapio kūrimą pradėjo A.Kubiliaus Vyriausybė. Buvo priimti Vyriausybės nutarimai, kurie buvo būtini pirmiesiems žingsniams žengti. Jei vertinsime, kiek pažengta per dvejus metus nuo šios Vyriausybės darbo pradžios, akivaizdu, kad procesas judėjo, tačiau žemėlapio sukūrimo pabaigos toli gražu nematyti.
Anos Vyriausybės darbo pabaigoje paaiškėjo, kad tam, jog būtų galima skirtingų valstybės institucijų duomenims susikalbėti ir vykdyti nuolatinę specialistų karjeros, jų darbo užmokesčio kitimo stebėseną, reikia keisti įstatymus. Turi būti pakeistas Švietimo įstatymas, kuris sudarytų galimybę ministerijai naudoti įvairių registrų duomenis.
Buvo įvardyti žingsniai, kaip žemėlapis bus kuriamas. Pirmiausia pasiekti, kad informacinės sistemos susikalbėtų tarpusavyje. Tai yra, kad žmogaus abitūros, profesinės mokyklos baigimo pažymėjimų, aukštojo mokslo diplomo numeris per jo asmeninius duomenis reguliariai kontaktuotų su jo aktualia darbo vieta, atskleidžiančia jos specifiką ir kvalifijacijos lygį, taip pat – ir su Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, atskleidžiančiais mokamų mokesčių dydžius, vadinasi, ir pajamas.
Antras žingsnis buvo parengti teorinį instrumentą, kuris leistų tuos duomenis analizuoti ir padarytų patikimas objektyvias išvadas.
Trečias žingsnis – nuolat vykdyti duomenų stebėseną, tobulinti pačią sistemą pagal visuomenės poreikius, o rezultatus padaryti kuo labiau prieinamus visuomenei.
Pirmiausia buvo galvojama apie abiturientus ir jų tėvus, taip pat apie aukštąsias mokyklas ir darbdavius. Turėta vizija, kad abiturientas, besidomintis konkrečia studijų programa, galėtų gauti informaciją, kaip sėkmingai ją baigusieji įsidarbina, kaip klostosi jų karjera, kokios pajamos gaunamos.
Turėta vizija, kad abiturientas, besidomintis konkrečia studijų programa, galėtų gauti informaciją, kaip sėkmingai ją baigusieji įsidarbina, kaip klostosi jų karjera, kokios pajamos gaunamos.
Pateikiu pakankamai smulkų žemėlapio aprašymą, kad taptų akivaizdžiau, kad toks žemėlapis yra palyginti unikalus dalykas Lietuvoje. Jo įgyvendinimas gali būti sėkmingas vien bendradarbiaujant įvairioms valstybės institucijoms, o jo panaudojimo galimybės yra didžiulės.
Kuo čia dėti milijonai? Ankstesnėje Vyriausybėje buvo galvojama, kaip sukurti tokią specialistų karjeros ir rinkos poreikio stebėsenos sistemą, kad jai reikėtų kuo mažiau išteklių ir lėšų, kad ji veiktų kaip užsuktas laikrodis, vien prižiūrint mechanizmą. Buvo siekiama, kad nuėjus visus parengiamuosius žingsnius, sistemai palaikyti ir analizei atlikti nereikėtų jokių iškirtinių lėšų.
Lėšų istorija prasidėjo dviejų vyriausybių darbo sandūroje. Tačiau konkrečią finansinę išraišką įgavo jau šios Vyriausybės darbo pradžioje. Ūkio ministerija jai administruoti priskirtose priemonėse numatė 5,2 mln. EUR Europos Sąjungos Struktūrinių Fondų lėšų „žmogiškųjų išteklių prognozavimo sistemos“ sukūrimui. Tai reiškia, ir su žemėlapio kūrimu susijusioms veikloms. Iš viso su kitomis papildomomis veiklomis (specialistų paklausos tyrimu, profesijų klasifikatoriumi, kvalifikacijų posisteme) tai sudaro 10,8 mln EUR (37 mln. Lt).
Tačiau kam konkrečiai bus skiriami pinigai, nelabai kas, žvelgdami iš šalies, suprato. Žinoma, ministerijos dažnai turi savo vizijų. Juo labiau, buvo galima numanyti, kad Ūkio ministerija, skatindama įvairias darbdavių veiklas, gali turėti kokių nors specifinių sumanymų. Bet net ir tuo atveju suma atrodė milžiniška.
Tačiau kai darbdaviai, politikai, aukštųjų mokyklų vadovai, studentai ir mokiniai kalba apie būtinybę sukurti specialistų kvalifikacijų žemėlapį, galima pateikti ir patvirtinti net visiškai kosminius skaičius. Nespecialistams ir nesidomintiems konkrečia situacija iš tiesų yra sunku susigaudyti, kiek iš tiesų reikia lėšų, ir ar ten kur vardijami 5,2 mln. EUR, nepakaktų ir 0,3 mln. EUR.
Švietimo ir mokslo ministerija tokių išskirtinių lėšų specialiai žemėlapiui nusimatė bendresnėse programose. Sisteminis pagrindas žemėlapiui kurti būtų jau dabar veikianti Švietimo stebėsenos informacinė sistema. Buvo tikimasi, kad duomenų susikalbėjimą koordinuos ir analizuos ministerijai pavaldus MOSTA.
Ji užsiima nuolatine studijų, mokslo ir mokslinių inovacijų duomenų analize, stebi aukštojo mokslo kokybę, turi specialistus, kurie specializuojasi būtent tokių duomenų analizėje ir vertinimuose. Naujos funkcijos pavedimas MOSTA‘i reikštų, kad papildomai įdarbinamas tik vienas specialistas.
Žemėlapio analizės instrumentams sukurti būtinas ministerijų, Švietimo ir mokslo bei Ūkio bendradarbiavimas, kad analizės instrumentas būtų „universalus“, išpildytų, kiek tai įmanoma, abiejų vizijas ir poreikius. Tačiau bendros išlaidos kurti šį instrumentą veikiausiai nesiektų daugiau kaip 0,3 mln. EUR. Valstybinės informacinės sistemos „kalbasi“ pakankamai pigiai, kuomet techniškai jau yra parengtos kalbėjimosi galimybės.
Bendros išlaidos kurti šį instrumentą veikiausiai nesiektų daugiau kaip 0,3 mln. EUR. Valstybinės informacinės sistemos „kalbasi“ pakankamai pigiai, kuomet techniškai jau yra parengtos kalbėjimosi galimybės.
Bendradarbiavimas tarp Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų vykdant šį Vyriausybės prioritetą ir „lūžo“ Seime. Vyriausybė Seimui 2014 m. rugsėjo mėnesį pateikė įstatymo pataisą, remiantis kuria Švietimo ir mokslo ministerija įgyja teisę gauti ir naudoti įvairių valdytojų registruose tvarkomus asmens duomenis. Tačiau ne pati ministerija, o Vyriausybė tvirtintų naujo (kvalifikacijų) registro nuostatus.
Svarstymas vyko įprasta tvarka. Tačiau įstatymo pataisos projektui pasiekus Seimo Ekonomikos komitetą, viskas sustojo. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis įregistravo įstatymo pataisą, kuri sukuria teisinį pagrindą antrajam (papildomam) specialistų kvalifikacijų žemėlapiui šalia to, kuris numatytas Vyriausybės teiktomis pataisomis. Be to, „antrasis“ žemėlapis daug brangesnis.
Pataisos numato, kad būtų įsteigta visiškai nauja Žmogiškųjų išteklių valdymo informacinė sistema, kurios paskirtis ir būtų Specialistų kvalifikacijų žemėlapio įgyvendinimas. Šią sistemą prižiūrėtų ir koordinuotų Ūkio ministerija pagal jos pačios tvarką. Žemaitaitis argumentuoja, kad šios pataisos reikia, nes Vyriausybės teiktose pataisose ir įstatyme įtvirtinta sistema „nesuteikia galimybės įvertinti, analizuoti ir prognozuoti specialistų poreikį rinkai“.
Plika akimi galima pamatyti, kad didžiausia naujovė pataisose yra nauja „informacinė sistema“. Tai reiškia, kad ją lydėtų ir naujos stebėsenos sistemos Ūkio ministerijos pavaldume kūrimas. Tam veikiausiai skirti numatytieji 2 mln. EUR „žmogiškųjų išteklių paklausai tirti“ greta minėtųjų 5,2 mln.
Tikėtina, kad tai vestų į naujos institucijos steigimą ar būtų reguliariai užsakomi brangūs tyrimai. Pačios pataisos pobūdis leidžia manyti, kad būtent tie numatyti pinigai buvo ją inspiravęs dalykas. Informacinės sistemos kūrimo įvardijimas atskleidžia, kur galėtų būti realizuoti tie migloti milijonai. Jei žemėlapis būtų kuriamas paprastai ir racionaliai, šie pinigai pakibtų ore.
Informacinės sistemos kūrimo įvardijimas atskleidžia, kur galėtų būti realizuoti tie migloti milijonai. Jei žemėlapis būtų kuriamas paprastai ir racionaliai, šie pinigai pakibtų ore.
Žemėlapio traukinys žingsnelį dar pajudėjo į priekį. Tai jau minėtas sausio mėnesį įvykęs renginys, kuriame MOSTA pristatė preliminarų tyrimą. Neabejotinai, Švietimo ir mokslo ministerija tarpministerinėje politinėje kovoje žengė žingsnį, rodantį MOSTA kompetencijas ir jau turimą įdirbį šioje srityje. Buvo pasitelktas ir solidusis užnugaris – Lietuvos pramonininkų konfederacija.
Pramonininkai, kiti dalyvavusieji renginyje džiaugėsi pirmąja žemėlapio zyle, net jei buvo matomi kai kurie analizės trūkumai. Tačiau kokiu pagrindu analizuoti duomenys? Juk teisinio pagrindo gauti duomenis MOSTA neturi?
Visa tai įvyko remiantis vienkartiniu instituciniu susitarimu. Jei Švietimo įstatymo pataisos įstrigs, MOSTA turės sunaikinti duomenis, kuriais naudojosi, apie kokį tolesnį analizės tobulinimą nebus net kalbama.
Situacija nėra nei juokinga, nei graudi. Kas šiandien galėtų pasakyti, ar kaip Vyriausybės prioritetas įvardytas specialistų kvalifikacijų žemėlapis galiausiai bus sukurtas?
Dilema – kurti du žemėlapius ar įstrikdyti visą procesą? Dideli pinigai, kuriuos dabar žūtbūt reikia panaudoti, matyt, ir sukuria tokią absurdišką situaciją. Tokia pat absurdiška, kaip ir idėja įsteigti reguliarų lėktuvų skrydžių maršrutą tarp Vilniaus ir Nemenčinės.
N.Putinaitė yra Vilniaus universiteto TSPMI docentė
